Kaip „blockchain“ technologijos supurtys verslus

Publikuota: 2016-03-23
Renata Čičman, „Tieto Lietuva“ Konsultacijų ir sistemų integracijos skyriaus vadovė. Petro Armalio (bendrovės) nuotr..
Renata Čičman, „Tieto Lietuva“ Konsultacijų ir sistemų integracijos skyriaus vadovė. Petro Armalio (bendrovės) nuotr..
„Tieto Lietuva“ Konsultacijų ir sistemų integracijos skyriaus vadovė

Decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema (angl.„blockchain“), tikėtina, yra reikšmingiausias šio amžiaus IT išradimas. Šiandien didžiausias susidomėjimas „blockchain“ technologijomis jaučiamas finansų sektoriuje – čia jau kuriami standartai, kurie suvienytų finansų rinkas. „Blockchain“ yra ir Lietuvoje veikiančių tarptautinių bankų akiratyje.

Didieji finansų rinkos žaidėjai (bankai, biržos) jau atlieka bandymus ir analizuoja galimus panaudos atvejus. Pavyzdžiui, birža „Nasdaq“ JAV sukūrė ir sėkmingai taiko „Nasdaq Linq“ sistemą, skirtą privačių įmonių akcijų leidimui. Šiuo metu „Nasdaq“ įgyvendina dar vieną panašų projektą – kartu su Estijos vyriausybe kuria blokų grandinės principu paremtą e. balsavimo sistemą, kuri bus susieta su „e. Residency“ sistema. Ji leis tiek greitai autentifikuoti piliečius, tiek greitai ir saugiai registruoti jų balsus.

Yra ir nemažai sparčiai besivystančių startuolių, radusių šios technologijos pritaikymą rinkoje. Pavyzdžiui, bendrovė „Eris Industries“ siūlo išmaniųjų sutarčių bibliotekas ir šablonus finansiniam sektoriui, o „RippleLabs“ teikia blokų grandinių technologija paremtą tarptautinių mokėjimų platformą, orientuotą į bankus. Daug žadantis yra ne pelno siekiantis „Etherum“ projektas – kriptovaliutų ir blokų grandinių platforma, palaikanti išmaniųjų sutarčių funkcionalumą.

Niujorke įsikūrusi „blockchain“ technologijų startuolis R3 šiuo metu vadovauja 42 bankus jungiančiam konsorciumui, tarp kurių yra „BMO Financial Group“, „Credit Suisse“, „Commonwealth Bank of Australia“, taip pat HSBC, „Royal Bank of Scotland“ bei UBS. Tarp jų ir Lietuvoje gerai žinomi vardai: „Barclays“, „UniCredit“, SEB, Danske bank ir „Nordea“. R3 CEV konsorciumas kuria pažangias viešas, blokų grandinėmis paremtas technologijas, komercines sistemas, standartus ir protokolus – savotišką karkasą „blockchain” panaudojimui finansų industrijoje, turėsiantį suvienyti finansines rinkas į vieningą tinklą. R3 jau atlieka finansinių operacijų testus su dalyviais bankais ir šiais metais žada prijungti kitas finansines institucijas.

„Tieto“ taip pat vykdo „blockchain“ bandymus, pasitelkdamas „Etherum“ ir „Microsoft Azure“ debesies platformą. Dar šių metų balandžio mėnesį planuoja teikti „blockchainas as a service” paslaugą kapitalo rinkos dalyviams. Šia paslauga galės naudotis ir bendrovės klientai, ir partneriai Lietuvoje, kurie domisi šia moderniausia IT technologija.

Atsiranda kur kas daugiau galimybių

„Blockchain“ suteikia galimybę atsisakyti brangių kliringo namų (mokėjimų ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais sistemos) paslaugų ir vykdyti sandorius be tarpininkų bei išvengti procedūros, kuri užtrunka kelias dienas. Tai sutaupo ne tik nemažai kaštų, bet ir padeda išvengti sudėtingų integracijų su trečiosiomis šalimis. Kadangi nebelieka komunikacijos ir patikrinimų iki sandorio, kliringo namai, perlaidų tiekėjai, brokeriai, tarpininkai ir kitos šalys, teikiančios korespondenciją ir duomenis, gali prarasti dalį pajamų.

Ne paslaptis, kad dėl „blockchain“ paplitimo kai kurie verslai, pavyzdžiui, bankai ir biržos, gali iš dalies arba visai netekti savo funkcijų, jei blokų grandines pavyktų pritaikyti globalioje finansų ekosistemoje. Kita vertus, atsiranda itin daug galimybių, padėsiančių finansų institucijoms siekti efektyvesnės veiklos, jei jos pasitelks blokų grandinės technologiją.

Rizikos kapitalo fondas „Santander Innoventures“ suskaičiavo, kad „blockchain“ technologija galėtų sumažinti bankų sektoriaus išlaidas infrastruktūrai apie 15-20 mlrd. JAV dolerių per metus. Bankai galėtų skaičiuoti tokias mažesnes sąnaudas, elimiminavus centrines įstaigas ir atsisakius lėtų bei brangių mokėjimų tinklų. Europos bankų asociacija taip pat laikosi nuomonės, kad blokų grandinės technologija turi potencialą sumažinti išlaidas ir padaryti bankų veiklą efektyvesnę.

Kaip „blockchain“ paveiks kapitalo rinką?

Atsiranda galimybė užtikrinti skaidrumą ir akcijų nuosavybės patikrinimą, taip pat – mažinti kreditavimo rizikas, geriau pažinti klientus (ir jų pačių klientus) prieš atliekant sandorius. Yra ir daugiau „blockchain“ technologijų privalumų kapitalo rinkoje:

saugus sandorių atitikimo patikrinimas realiuoju laiku ir atsiskaitymai;automatinės ataskaitos ir skaidri rinkos dalyvių priežiūra;aukštesni pinigų plovimo prevencijos standartai;eliminuotas kliringas transakcijoms realiuoju laiku;sumažinta marža/ įkeitimo reikalavimai;greitesnės inovacijos ir efektyvesnis sandorio apdorojimas;automatinis išmaniųjų sutarčių vykdymas;akcijų leidimas tiesiai į „blockchain“.

Anot IT tyrimų kompanijos „Ovum“, per pastaruosius metus investicijos į debesį smarkiai padidėjo ir manoma, kad biržos dar labiau ir greičiau kels savo veiklas į debesį. Tą sąlygoja kaštų mažinimas, pagerėjęs debesies kompiuterijos saugumas ir taikomųjų programų gausa.

Tikėtina, kad adaptavus blokų grandinės technologiją ir dar labiau sumažinus saugumo, duomenų apsaugos, suderinamumo riziką bei pritaikius globalius standartus, debesies kompiuterija taps pagrindu finansų industrijos evoliucijai.

„Blockchain” potencialą pripažįsta visas finansų pasaulis, o susidomėjimas ir investavimas į šią technologiją yra milžiniškas. Vis tik globalūs pokyčiai reikalauja daug laiko ir įdirbio, todėl prireiks dešimtmečių dabartinių verslo modelių, ekosistemos, teisinės bazės visiškam atnaujinimui. Dėl to itin svarbu įmonėms pradėti ruoštis artėjantiems pokyčiams, kurie įvardijami reikšmingiausiu šio amžiaus IT išradimu.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Evernord“ steigia trečią NT fondą: investuos Rygoje

Lietuvos NT fondų valdymo įmonė „Evernord asset management“ steigia trečią NT fondą, kuris investuos...

Rinkos
13:30
V. Šapoka: būtų blogai, jei „Ignitis grupės“ IPO darytume be delistingavimo Premium 11

Valstybinės energetikos milžinės „Ignitis grupė“ antrinių įmonių delistingavimas iš biržos buvo būtinas, kad...

Rinkos
08:20
„Alibaba” ruošiasi SPO – taikosi į 13 mlrd. USD

Kinijos elektroninės komercijos milžinė „Alibaba“ lapkričio pabaigoje Honkonge ketina pradėti antrinį akcijų...

Rinkos
09:38
Savininkus pakeitęs „Autokurtas“ svarbiausiais klientais mato ne vežėjus Premium

Akcininkus pakeitusi vieną didžiausių šalyje sunkiojo transporto remonto tinklų valdanti bendrovė...

„Ignitis grupės“ planuose – galimas naujas IPO 2

Dėl planų išbraukti iš biržos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas su smulkiaisiais akcininkais į konfliktą...

Rinkos
2019.11.13
Po „Igničio“ naujienų investuotojai vengė elgtis „ant karštųjų“ Premium

Investuotojai į energetikos kompanijų akcijas pirmą prekybos dieną po naujienų laikėsi rimties biržoje.

Rinkos
2019.11.13
Dėl pensijų reformos Estijos ekonomika gali sulaukti trumpalaikio impulso

Kitais metais Estijos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2%, nuo 3,2% šiemet, naujausioje apžvalgoje...

Rinkos
2019.11.13
„Ignitis grupė“ elgiasi teisingai (bet yra papildomų sąlygų) 13

Pastarąsias dienas netyla triukšmas dėl „Ignitis“ grupės planų įgyvendinti savanoriškus oficialius AB...

Rinkos
2019.11.13
Smulkieji kyla į kovą prieš „Ignitis grupę“ 2

Po energetikos įmonių „Ignitis grupės“ paskelbtų planų patraukti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas iš Vilniaus...

Rinkos
2019.11.13
Tyrimas: 44% gyventojų paveikė bankų skyrių mažėjimo problema

Daugiau nei 40% Lietuvos gyventojų bent kartą per metus apsilanko banko skyriuje ir beveik pusę gyventojų...

Rinkos
2019.11.13
Kaip Baltijos šalis vertina bendradarbystės milžinė „WeWork“ Premium

Viena didžiausių bendradarbystės centrų kompanijų „WeWork“ stebi Baltijos šalių biurų rinkos progresą ir...

Statyba ir NT
2019.11.13
„Tesla“ pasirinko vietą savo „Gigafactory“ statybai Europoje 7

JAV elektromobilių gamybos milžinė „Tesla“ nusprendė, kad savo gamyklą Europoje statys Berlyne.

Rinkos
2019.11.13
„Starbucks“ į Baltijos šalis galėtų atvesti „Tallink“, teigia analitikai

Estijos keltų operatorė „Tallink Grupp“, į Baltijos šalis atvedanti greitojo maisto restoranų tinklą „Burger...

Rinkos
2019.11.13
„AUGA group“ kuria unikalų tvaraus verslo modelį Verslo tribūna 1

2015 m. nusprendusi nuo tradicinio žemės ūkio pereiti prie ekologinio, „AUGA group“ iš esmės transformavosi:...

Rinkos
2019.11.13
Į šipulius sumaltas pasitikėjimas 19

„Ignitis grupės“ planai išbraukti savo valdomų akcinių bendrovių akcijas iš akcijų biržos smogia ne tik...

Rinkos
2019.11.13
Europos biržose nuotaikos pakilios

Investuotojai Baltijos biržose antradienį turėjo progą įvertinti naujausią bendrovės „LHV Group“ statistiką.

Rinkos
2019.11.12
Rinkos vertinimai: „Ignitis“ atjungė korporatyvinės valdysenos principus ir kapitalo rinkos plėtrą   Premium 6

Smulkieji akcininkai, investicijų valdytojai ir rinkos specialistai skaičiuoja, kad dėl „Ignitis grupės“...

Rinkos
2019.11.12
Konkurencijos taryba leido įsigyti verslo centrą Vilniuje „Quadrum“

Konkurencijos taryba Vokietijos įmonių grupės „Deka Group“ įmonei „Deka Immobilien Investment GmbH“ leido...

Statyba ir NT
2019.11.12
D. Misiūnas pasipiktino „Ignitis grupės“ žingsniu prieš biržą

Lietuvos energetikos milžinės „Ignitis grupė“ ketinimai delistinguoti savo antrines įmones „Ignitis gamyba“...

Rinkos
2019.11.12
Birža: „Ignitis grupė“ eina prieš ERPB rekomendacijas 1

Lietuvos energetikos milžinė „Ignitis grupė“, ketinanti išbraukti AB „Ignitis gamyba“ (IG) ir AB Energijos...

Rinkos
2019.11.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau