Vyriausybė žino, kaip pinigus ištaškyti, bet užsimerkia prieš galimybę sutaupyti

Publikuota: 2015-12-15
Paulius Čiulada, „Verslo žinių“ rinkų ir finansų skyriaus redaktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Paulius Čiulada, „Verslo žinių“ rinkų ir finansų skyriaus redaktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Turbūt daugelis pastebėjo, kad pastaruoju metu vykstantys Lietuvos skolos vertybinių popierių platinimo aukcionai sulaukia milžiniško institucinių investuotojų dėmesio.

Faktai kalba patys už save – obligacijų paklausa juose dešimtimis kartų viršija pasiūlą, tad vyriausybei pavyksta pasiskolinti už istoriškai mažiausias arba, kitaip sakant, juokingas mažas palūkanas. Norinčiųjų paskolinti Lietuvai eilės tiesiogiai proporcingos toms, kurias matome per „Jamam“ nuolaidų dienas „Akropoliuose“.

Ką darytumėte jūs, jei matytumėte, kad jūsų prekė be proto paklausi tarp pirkėjų? Gal stengtumėtės jų parduoti kuo daugiau, kad greičiau grąžintumėte anksčiau verslui ar asmeniniam vartojimui paimtas paskolas?

Gaila, tačiau Lietuvos vyriausybė ir Finansų ministerija taip negalvoja. Vyriausybei netrūksta fantazijos, kaip rinkėjams išdalinti kuo daugiau pažadų, padidinti biudžeto deficitą ir tapti Europos Komisijos kritikos taikiniu, bet tikrai nepasivarginama pagalvoti, kaip Lietuva galėtų sutaupyti refinansuodama savo daugiau nei 40% nuo BVP siekiančią skolą.

Kol Lietuva snaudžia, Latvija daro – praeitą savaitę kaimyninė šalis finansų rinkose sėkmingai pasiskolino 550 mln. Eur. Šalis išleido eurais denominuotas obligacijas, kurios bus išperkamos 2020 m. gruodį. Jų metinis pajamingumas – apie 0,5%.

Latvija skolinosi ne šiaip sau, bet tam, kad išnaudotų žemų palūkanų aplinką ir didelę rinkoje esančią paklausą jos vertybiniams popieriams. Tokiu būdu obligacijomis su palyginti mažomis palūkanomis bus pakeistos anksčiau leistos obligacijos, kurių metinis pajamingumas dabar sudaro apie 2,2%-2,5%.

Latviai savo skolų refinansavimui ir biudžeto išlaidų sutaupymo planui ryžosi nepaisydami to, kad vos prieš kelias dienas sugriuvo jų vyriausybė. Šalis nepabūgo, kad investuotojai nedrįs skolinti valstybei su sugriuvusia vyriausybe. Ir jiems pavyko. O ką skolų refinansavimo klausimu mano Lietuva?

„Finansų ministerija svarstė tokias galimybes, tačiau, įvertinę strateginius tikslus, rizikos rodiklius, situaciją finansų rinkoje ir kitus faktorius, įskaitant tokių veiksmų įtaką valstybės skolos dydžiui, nusprendėme kol kas to nedaryti“, – į VŽ užklausą atrašo Finansų ministerijos atstovas, atsakingas už Lietuvos skolinimosi politiką.

Perfrazavus atsakymą būtų galima pasakyti: kam vargintis, ieškoti sumanių skolos valdymo būdų, jei kadencija baigsis ir tai bus nebe mūsų rūpestis. Galime skolintis nors ir už 9,5% palūkanas, kaip kad teko daryti per krizę 2009 m., ir už tai permokėti dešimtis, o gal net šimtus milijonų eurų palūkanų per metus.

Lietuva turi išleistų obligacijų emisijų, išperkamų 2020-2022 m., kurių metinės palūkanos (kuponas) jų išleidimo metu sudarė 6,3-7,4%, ir bent dalį jų tikrai būtų galima refinansuoti pigesnėmis obligacijomis.

Jei Finansų ministerijai trūksta idėjų, kaip tą techniškai būtų galima įgyvendinti, gal galima pasitelkti Lietuvos banką ar kitas apie tai nusimanančias institucijas? Galų gale, galima pasikalbėti su obligacijų dileriais – tai nieko nekainuoja. Priešingai, nei aukštos anksčiau leistų obligacijų palūkanos, kasmet biudžetui kainuojančios šimtus milijonų eurų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Svaras pademonstravo atsparumą „Brexit“ susitarimo atmetimui

Jungtinės Karalystės parlamentarams atmetus premjerės susiderėtą „Brexit“ sutartį, svaras sterlingų staigiai...

Rinkos
09:36
Interviu: „Revolut“ sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą Premium 8

„Revolut“ įsiliejimas į šalies bankų gretas sustiprins Lietuvos indėlių draudimo sistemą, nes ji gaus naują...

Rinkos
05:45
Palyginimas: per 14 metų „Sodra“ pralenkė pensijų fondus visu ratu Premium

Vidutinė antros pakopos pensijų fondų grąža pastaruosius 14 metų buvo perpus mažesnė nei vidutinis „Sodros“...

Finansai
05:45
G. Žiemelio planai 2019 m.: 20% augimas, susijungimai, Indija Premium 5

Verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama aviacijos paslaugų grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) šiemet...

Transportas
05:45
„Klaipėdos naftos“ pasiūlymas neatlaikė rinkos pasiūlos antplūdžio  Premium

Išaugusi „Klaipėdos naftos“ akcijų pasiūla spaudžia bendrovės akcijų kainą žemiau savų akcijų supirkimo...

Rinkos
2019.01.15
Europos ekonomikos lokomotyvo greitis – mažiausias per 5 metus 2

Vokietijos ekonomika 2018 m. augo 1,5%, arba lėčiausiai per 5 metus.

Rinkos
2019.01.15
„Novaturo“ apyvarta pernai išaugo 29% 1

Didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus AB „Novaturas“ neaudituota 2018 m. apyvarta Lietuvoje,...

Rezultatų skelbimo sezonas startuoja su nerimu rinkose 4

Pozityviai metus pradėjusioms akcijų rinkoms naują savaitę išbandymai atkeliavo iš makroekonominių naujienų...

Rinkos
2019.01.14
Kino teatrus valdanti estų „Apollo“ sudarė sandorį su „Akropolis group“ 

Estijos įmonių grupei „Apollo group“ priklausanti bendrovė „APL Restaurants“ perka 100% „Akropolis group“...

Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
„East Capital“ baltišką rinką pakuoja į platesnį regioną Premium 2

Švedijos investicijų bendrovės valdomas investicijų Baltijos rinkoje fondas „East Capital Baltics“ keičia...

Rinkos
2019.01.14
Vyriausybė 8 metams pasiskolino už 1,131%

Lietuvos Vyriausybė vidaus rinkoje 8 metams ir 3 mėnesiams pasiskolino 4 mln. Eur už vidutines 1,131%...

Rinkos
2019.01.14
Lukas investuoja: investicija, kurios mano portfelyje kol kas nebus 36

Kai pradėjau rašyti šį investavimo dienoraštį, sulaukiau gausybės jūsų laiškų su klausimais, ką manau apie...

Lukas investuoja
2019.01.14
Lietuva – antra Europoje pagal „fintech“ įmonių licencijavimą 7

Lietuva laikosi savo deklaruotos pozicijos paversti šalį finansinių technologijų („fintech“) centru Europos...

Rinkos
2019.01.14
Pasaulio fabriko statistika neramina rinkas 1

Kinijos eksportas susitraukė labiausiai per 2 metus, lėtėjant pasaulio paklausai, materializuojantis...

Rinkos
2019.01.14
Nyderlandų „Factris” perka lietuvių įkurtą „Debifo“ 14

Nyderlandų faktoringo bendrovė „Factris” už neskelbiamą sumą įsigijo 100% Lietuvos faktoringo paslaugų įmonės...

Rinkos
2019.01.14
Tikrovės testas, arba Kiek reikia turto sočiai senatvei Premium 4

Papildomų pajamų senatvėje galima tikėtis ir iš per gyvenimą sukaupto turto – santaupų, nekilnojamojo ir...

Finansai
2019.01.14
Mėnesio sandoris: „Takeaway.com“ perka „Delivery Hero“ verslą Vokietijoje 2

Didžiausia pasaulyje maisto užsakymo bendrovė „Delivery Hero“ gruodžio 21 d. pranešė apie pasitraukimą iš...

Rinkos
2019.01.13
Europos investuotojams labiau rūpėjo negatyvios žinios

Europos akcijų biržoms trūksta įkvėpimo tolimesniam kilimui – nors paniką sėjančių naujienų nėra,...

Rinkos
2019.01.11
Specializuoto banko steigimas: 1 mln. Eur sąskaitoje – tik pradžia Premium 2

Lietuvoje galimybė įsteigti specializuotą banką atsirado 2017 m., kai buvo priimti tai numatantys teisės...

Rinkos
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau