Vyriausybė žino, kaip pinigus ištaškyti, bet užsimerkia prieš galimybę sutaupyti

Publikuota: 2015-12-15
Paulius Čiulada, „Verslo žinių“ rinkų ir finansų skyriaus redaktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Paulius Čiulada, „Verslo žinių“ rinkų ir finansų skyriaus redaktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Turbūt daugelis pastebėjo, kad pastaruoju metu vykstantys Lietuvos skolos vertybinių popierių platinimo aukcionai sulaukia milžiniško institucinių investuotojų dėmesio.

Faktai kalba patys už save – obligacijų paklausa juose dešimtimis kartų viršija pasiūlą, tad vyriausybei pavyksta pasiskolinti už istoriškai mažiausias arba, kitaip sakant, juokingas mažas palūkanas. Norinčiųjų paskolinti Lietuvai eilės tiesiogiai proporcingos toms, kurias matome per „Jamam“ nuolaidų dienas „Akropoliuose“.

Ką darytumėte jūs, jei matytumėte, kad jūsų prekė be proto paklausi tarp pirkėjų? Gal stengtumėtės jų parduoti kuo daugiau, kad greičiau grąžintumėte anksčiau verslui ar asmeniniam vartojimui paimtas paskolas?

Gaila, tačiau Lietuvos vyriausybė ir Finansų ministerija taip negalvoja. Vyriausybei netrūksta fantazijos, kaip rinkėjams išdalinti kuo daugiau pažadų, padidinti biudžeto deficitą ir tapti Europos Komisijos kritikos taikiniu, bet tikrai nepasivarginama pagalvoti, kaip Lietuva galėtų sutaupyti refinansuodama savo daugiau nei 40% nuo BVP siekiančią skolą.

Kol Lietuva snaudžia, Latvija daro – praeitą savaitę kaimyninė šalis finansų rinkose sėkmingai pasiskolino 550 mln. Eur. Šalis išleido eurais denominuotas obligacijas, kurios bus išperkamos 2020 m. gruodį. Jų metinis pajamingumas – apie 0,5%.

Latvija skolinosi ne šiaip sau, bet tam, kad išnaudotų žemų palūkanų aplinką ir didelę rinkoje esančią paklausą jos vertybiniams popieriams. Tokiu būdu obligacijomis su palyginti mažomis palūkanomis bus pakeistos anksčiau leistos obligacijos, kurių metinis pajamingumas dabar sudaro apie 2,2%-2,5%.

Latviai savo skolų refinansavimui ir biudžeto išlaidų sutaupymo planui ryžosi nepaisydami to, kad vos prieš kelias dienas sugriuvo jų vyriausybė. Šalis nepabūgo, kad investuotojai nedrįs skolinti valstybei su sugriuvusia vyriausybe. Ir jiems pavyko. O ką skolų refinansavimo klausimu mano Lietuva?

„Finansų ministerija svarstė tokias galimybes, tačiau, įvertinę strateginius tikslus, rizikos rodiklius, situaciją finansų rinkoje ir kitus faktorius, įskaitant tokių veiksmų įtaką valstybės skolos dydžiui, nusprendėme kol kas to nedaryti“, – į VŽ užklausą atrašo Finansų ministerijos atstovas, atsakingas už Lietuvos skolinimosi politiką.

Perfrazavus atsakymą būtų galima pasakyti: kam vargintis, ieškoti sumanių skolos valdymo būdų, jei kadencija baigsis ir tai bus nebe mūsų rūpestis. Galime skolintis nors ir už 9,5% palūkanas, kaip kad teko daryti per krizę 2009 m., ir už tai permokėti dešimtis, o gal net šimtus milijonų eurų palūkanų per metus.

Lietuva turi išleistų obligacijų emisijų, išperkamų 2020-2022 m., kurių metinės palūkanos (kuponas) jų išleidimo metu sudarė 6,3-7,4%, ir bent dalį jų tikrai būtų galima refinansuoti pigesnėmis obligacijomis.

Jei Finansų ministerijai trūksta idėjų, kaip tą techniškai būtų galima įgyvendinti, gal galima pasitelkti Lietuvos banką ar kitas apie tai nusimanančias institucijas? Galų gale, galima pasikalbėti su obligacijų dileriais – tai nieko nekainuoja. Priešingai, nei aukštos anksčiau leistų obligacijų palūkanos, kasmet biudžetui kainuojančios šimtus milijonų eurų.

Gauk nemokamą RINKŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Svarui prognozuoja paritetą su doleriu „Brexit“ be sutarties atveju 1

Svaras sterlingų gali nukristi iki pat pariteto su JAV doleriu, jeigu susiklostytų „Brexit“ be sutarties...

Rinkos
15:41
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 14

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
12:13
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje augo 10%, įspėjimo signalai iš švedų grupės 13

Didžiausias pagal indėlių portfelį bankas Lietuvoje I šių metų pusmetį uždirbo 64 mln. Eur grynojo pelno,...

Rinkos
09:52
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 26

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Šiaulių bankas nenusikrato „Nordea“ kliento Premium 3

Investuotojų dėmesys tiek Baltijos, tiek pasaulio rinkose krypo į bankus.

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 1

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Atsinaujinusios baimės dėl „Brexit“ parbloškė svarą į 2017 m. pigumas 2

Svaras sterlingų nukrito į naujas žemumas, valiutų rinkoje sustiprėjus lūkesčiams, kad naujasis JK premjeras...

Rinkos
2019.07.16
„Facebook“ vadovai dėl „Libra“ iškviesti į Kongresą 8

„Facebook“ vadovams antradienis ir trečiadienis bus sunkūs. Jie iškviesti į Vašingtoną pasiaiškinti Kongrese...

Paslaugos
2019.07.16
Vokietijos verslo pesimizmas pagilėjo

Liepą Vokietijos verslo nuotaikos toliau prastėjo dėl mąžtančių užsakymų ir išaugusio pasaulinio...

Rinkos
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16
Amerika šiemet ruošiasi keliems palūkanų karpymams 5

JAV centrinis bankas (FED) liepos pabaigoje turėtų pirmą kartą nuo praeitos krizės sumažinti bazines...

Rinkos
2019.07.16
Kas geriau: indeksuojama „Sodros“ pensija ar fiksuotas anuitetas  Premium 10

Per pastarąjį pusmetį daugiau nei 200.000 gyventojų sustabdė kaupimą antroje pensijų sistemos pakopoje. Šie...

Finansai
2019.07.16
Lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas biržų negąsdina Premium

Europos ir Azijos biržose žinia apie lėčiausią per 27 metus Kinijos ekonomikos augimą korekcijos neiššaukė.

Rinkos
2019.07.15
Lukas investuoja: labai geras ketvirtis Premium 14

Oi, praėjusią savaitę buvau taip susirūpinęs dėl tos stichinės sausros, kad pamiršau įsivertinti, koks mano...

Lukas investuoja
2019.07.15
Pagrindinės JAV įmonės žengia į pelno recesiją 7

Antrasis šių metų ketvirtis pagrindinėms JAV įmonėms atnešė recesiją uždirbamo pelno atžvilgiu, prognozuoja...

Rinkos
2019.07.15
Bitkoinas smuko po D. Trumpo kritikos 8

Bitkoino sugrįžimas į aukštesnį nei 11.000 USD lygį liepos pradžioje jau nugrimzdo į praeitį – kriptovaliutos...

Rinkos
2019.07.15
Kiek skolintis būstui yra protinga Premium 57

Būsto įperkamumui viršijant rekordus, o palūkanoms dar ilgai žadant būti rekordiškai žemoms, gyventojams gali...

Rinkos
2019.07.15
DBRS pagerino Lietuvos investicinį reitingą

Tarptautinė kredito reitingų agentūra DBRS pakėlė Lietuvos investicinį reitingą nuo A (žemo) iki A su...

Rinkos
2019.07.13
Rinkose rekordai tęsiasi, pablogintas „Silvano“ vertinimas Premium

Penktadienį akcijų rinkos toliau stiebėsi nuo rekordinių aukštumų, tęsiantis didžiųjų centrinių bankų...

Rinkos
2019.07.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau