LVAT pirmininkas G. Kryževičius: teismo sprendimas dėl „Atviros Klaipėdos“ bus peržiūrimas
„Šis sprendimas sukėlė labai įvairių ir dažniausiai neigiamų reakcijų, tačiau pabrėžiu, kad nepadarė jokios įtakos mano apsisprendimui. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato teisę tai atvejais, kai matyti, kad kyla rimtų abejonių dėl Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėtoje byloje priimto sprendimo ir jame taikytos materialiosios teisės aiškinimo, taikymo, abejonių dėl tinkamo taikymo ir aiškinimo, kai kyla abejonių, ar teisingai išspręsta byla“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė G. Kryževičius.
„Manau, kad ta argumentacija, kuri dėstoma nutartyje, nepakankamai svari, dėl to aš pasirinkau kelią teikti teikimą“ , – pridūrė jis.
Įstatymas nurodo, kad viešaisiais asmenimis pripažįstami tokie asmenys, kurių nuolatinė veikla turi reikmės viešiesiems reikalams.
„Aiškinant šią nuostatą turi būti derinama keletas svarbių teisinių vertybių, kildinamų iš Konstitucijos visų pirma“, – pažymėjo teismo pirmininkas. Pasak jo, Konstitucija suteikia apsaugą visam privačiam gyvenimui, kita vertus, užtikrinama teisė rinkti ir skleisti informaciją.
Pasak teisininko, proporcingumo principo aspektu jam svarbu ir Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.
„Teismas neparodė visų savo teisinių argumentų svaria forma, neišdėstė jų, dėl to kilo toks susirūpinimas žurnalistų ir teisinėje bendruomenėje“, – mano
Šiemet tai jau antras teikimas, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas inicijuoja proceso atnaujinimą tam tikroje byloje. Prieš maždaug pusantro mėnesio teismo vadovui teko inicijuoti proceso atnaujinimą Referendumo įstatymo byloje.
Jis teigė, kad jo vadovaujamas teismas dirba „neišpasakytais krūviais ir tempu“, todėl galimos klaidos.
Pasak G. Kryževičiaus, ši byla yra sėkmės, o ne nesėkmės istorija, nes yra galimybė atnaujinti procesą ir su daugiau teisėjų peržiūrėti bylą, taip užkertant kelią galimoms klaidoms.
Penktus metus teismo pirmininko pareigas einantis G. Kryževičius sako per šį laikotarpį pasirašęs trečią teikimą dėl proceso atnaujinimo.
Jis žada, kad „Atviros Klaipėdos“ byla teisme neužsigulės – teikimai dėl proceso atnaujinimo nagrinėjami ne eilės tvarka, „tai dviejų-trijų savaičių reikalas“.
VŽ primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, kuriuo portalas, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus, buvo pripažintas pažeidęs Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Anot teismo, minėta redakcija padarė pažeidimą, kai paviešino viešuosius pirkimus laimėjusios įmonės akcininko vardą bei jo giminystės ryšius.
2019 m. gruodžio pabaigoje „Atvira Klaipėda“ skelbė apie bendrovės „Gatvių apšvietimas“ 2017-2019 m. vykdytus pirkimus – beveik 2,3 mln. Eur vertės 40 sutarčių dėl įvairių prekių ir paslaugų su įmone „Namų kultas“, tais pačiais metais persivadinusia į „Ecomas“.
„Atvira Klaipėda“ teismuose siekė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. liepą priimto sprendimo dalį, kuria nuspręsta publikacijoje minimo asmens skundą laikyti iš dalies pagrįstu ir portalui pareikšti papeikimą dėl BDAR pažeidimų.
Portalas siekė pripažinti, kad „Ecomas“ akcininkas nebūtų laikomas privačiu asmeniu, kadangi dalyvavo rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybę, taip pat buvo siekiama pripažinti, kad Žurnalistų etikos inspektorius nepagrįstai konstatavo BDAR pažeidimus, kadangi minėtoje publikacijoje panaudoti verslininko duomenys yra viešai paskelbti ir gali būti bet kada prieinami bet kuriam suinteresuotam asmeniui.
„Atvira Klaipėda“ taip pat teigė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu „yra paneigtas visuomenės pagrįstas interesas žinoti ir būti informuotai apie viešųjų pirkimų vykdymą bei su tuo susijusius klausimus“.
Dėl šios situacijos žiniasklaidos bendruomenė išreiškė palaikymą „Atvirai Klaipėdai“, ragindama apginti teisę į informaciją. Penktadienį, spalio 8 d. Lietuvos žurnalistai ir žiniasklaidos priemonės išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą nutartį, kuri kelia grėsmę visuomenės teisei žinoti.
„Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais kai kurios valdžios įstaigos, taip pat ir administraciniai teismai, iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos apibrėžimą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ar net tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės“, – skelbiame kreipimąsi. Plačiau skaitykite čia.
