Lietuvių nuomonė apie verslą – palankesnė

Respondentų buvo klausiama, ką jie galvoja apie verslą ir verslininkus.

Nepalankių nuostatų laikėsi 13,8%, labai nepalankių – vos 2,8%. Tyrėjai pastebi, kad palankiau verslą dažniau vertina didesnes pajamas gaunantys atstovai.

Tyrimo duomenys rodo, kad moterys dažniau įvardija daugiau pozityvių epitetų apie verslininkus (rizikuojantys, sunkiai dirbantys, mokantys mokesčius). O vyrai dažniau rinkosi negatyvius apibūdinimus (siekiantys tik pasipelnyti, godūs, savanaudžiai). Taip pat pastebima, kad daugiau pozityvių apibūdinimų pateikė jaunesnio amžiaus žmonės, rašo „Delfi.lt“.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas, apžvelgdamas apklausos rezultatus, džiaugėsi, kad gyventojų nuostatos apie verslą krypsta į palankumo pusę.

„Žinoma, vietos tobulėti yra. Gana daug yra gyventojų, verslą vertinančių neutraliai. Norėtųsi, kad verslą vertinančių palankiai būtų daugiau nei 50%. Jei visuomenėje nėra susipriešinimo tarp skirtingų grupių, toks rezultatas būtų sveikas balansas“, – „Delfi.lt“ kalbėjo I. Zokas.

Sociologas taip pat pažymi, kad ankstesni įmonės atlikti tyrimai dėl gyventojų nuomonės apie verslą buvo prastesni.

„Tikėtina, kad karantino laikotarpis prisidėjo prie pokyčio į teigiamą pusę: buvo bandoma išsaugoti daug darbo vietų, verslas ėmėsi socialinių iniciatyvų“, – svarsto I. Zokas.

Teigiamą dinamiką brėžia ir „Kantar“ atliktas tyrimas.

VŽ rašė, kad trys ketvirtadaliai darbdavių per karantiną elgėsi sąžiningai darbuotojų atžvilgiu, o ketvirtadalis – juos nuvylė. Be to, karantino metu, darbuotojų vertinimu, išaugo darbo kaip pajamų šaltinio svarba, o savirealizacija, karjera bei mokymosi darbe galimybės tapo nebe tokios reikšmingos.

Šis „Kantar“ tyrimas buvo atliktas šį birželį, o rezultatai lyginti su 2019 m. atliktu analogišku tyrimu.

Kalbant apie darbdavių sąžiningumą karantino metu, daugumos jų požiūrį ir veiksmus pavaldiniai įvertino pozityviai: akcentavo sąžiningą elgesį karantino metu, suteiktas apsaugos priemones ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu, išsaugotą darbo vietą, sklandžią komunikaciją.

Anot Jurgitos Račkytės-Vilimės, „Kantar“ įžvalgų ir tyrimų vadovės, tai rodo, kad dauguma darbdavių į pandemijos sukeltą krizinę situaciją sureagavo gana atsakingai.

„Galima sakyti, didžioji dalis darbdavių išlaikė šį karantino išbandymą. Kita vertus, ketvirtadalis dirbančiųjų patyrė iš savo darbdavio nesąžiningo, darbuotojų manymu, elgesio apraiškų – ir taip atsakę pirmiausia akcentavo sumažintus atlyginimus ar priedus“, – komentuoja J. Račkytė-Vilimė

Plačiau skaitykite čia.