Socialinių tinklų vartotojai grįžta prie „tradicinių“ temų

Tai rodė balandžio mėnesį rinkos tyrimų ir technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausa.

Palyginti su apklausa, daryta tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, matyti, kad informacija apie COVID-19 rūpi gerokai mažesnei gyventojų daliai, atitinkamai 46,3% ir 20%.

Šiemet žmonėms aktualiau už koronavirusą buvo politika, pasaulio įvykiai (27,8%), socialinės aktualijos (23,3%) ir maistas bei jo gaminimas (21,1%).

„Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuolat girdime, kaip gyventojai pavargo nuo COVID-19 pandemijos ir karantino suvaržymų. Tai natūralu, su pandemija jau gyvename daugiau nei metus, nors tik paskelbus pirmąjį karantiną, visi naiviai tikėjome, jog pasaulinei pandemijai įveikti pakaks poros savaičių ar mėnesių. Minėtąjį nuovargį daugelis žmonių bando mažinti informacijos apie koronavirusą ribojimu, todėl socialinėse medijose vėl ima dominuoti įprastos temos – politika ir socialinės aktualijos“, – sako tyrimą inicijavusios išmanios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.

Dar daugiau laiko ir dėmesio

Praėjusiais metais tyrimo metu 46% žmonių nurodė, kad socialiniuose tinkluose karantino metu praleidžia daugiau laiko nei anksčiau. Šiemet tokių – 42%. Tuo metu 47% gyventojų socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko kiekio karantinas nepaveikė.

„Abu tyrimai rodo, kad socialiniame gyvenime įvedami apribojimai mus vis labiau prikausto prie kompiuterių ir išmaniųjų ekranų. Pernai socialiniams tinklams skiriamas laikas išaugo dukart, šių metų duomenys rodo, kad gyventojų laikas prie ekranų vis dar nemažėjo, o ir toliau auga. Psichologų teigimu, socialinės medijos kiek užpildo šiuo metu taip trūkstamo gyvo bendravimo alkį, tačiau visiškai jo numalšinti negali“, – pažymi L. Damanskis.

Palyginti abiejų metų apklausos duomenis, ryškėja gyventojų nepasitikėjimas socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie koronavirusą.

Pernai 43% gyventojų pasitikėjo šia informacija, kai šiemet taip manančių liko tik 33%. Atitinkamai išaugo ir nepasitikinčiųjų gretos – nuo 45 iki 48%.

Žmonėms taip pat vis mažiau svarbu, kad Lietuvos institucijos ir šalies vadovai aktyviai skelbtų informaciją apie koronaviruso situaciją bei dėl jos priimamus sprendimus socialiniuose tinkluose.

Pernai tai rūpėjo 71% respodentų, šiemet jau tik 60%. Atitinkamai padaugėjo gyventojų, kuriems tai nerūpi – nuo 25 iki 34%.

Tyrimas buvo atliktas šį balandį.