Įvaizdžio nėra, fantazija išlaidauti – be ribų
Kanceliarija, siekdama sužinoti lietuvių (?) ir užsieniečių nuomonę apie Lietuvą, pasamdė įmonę KOG institutą, kurios atstovaujama įmonių grupė darys interviu, tyrimus, juos apibendrins. O kad viskas atrodytų moksliškiau (juk – tyrimai), „vienur bus atliekami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai, kitur – tik kokybiniai, t. y. giluminiai interviu su ekspertais“. Visa tai atgulti turėtų į naują Lietuvos įvaizdžio strategiją. Raktinis žodis „naują“, nes tų strategijų prikurta sočiai. Tiesa, Eleonora Šeimienė, KOG instituto direktorė, BNS aiškino: naujausi gyventojų nuomonių tyrimai apie šalies įvaizdį daryti prieš 13 metų, situacija nuo to laiko yra pakitusi. Tačiau žadama „atsižvelgti į ankstesnių tyrimų rezultatus“.
Tad štai – už interviu ir žvilgsnį į „ankstesnių tyrimų rezultatus“ turėsime minėtai įmonei sumokėti 264.300 Eur. Daug tai ar mažai, priklauso nuo to, iš kurio taško pažvelgsime. Kalbame ne tiek (ir ne tik) apie sumas, o apie tai, kaip lengvai valdžios atstovai pinigus ištaško abejotinos vertės, nuolat kartojamoms „priemonėms“. Regis, jau kiek kartų pasimokyta, pasimauta ant visokio plauko „įvaizdžių“, „šalies ženklų“, „žinomumo“ ir kitokių kritikos neatlaikiusių projektėlių. Lietuvos pristatymas pasauliui jau turi savo ilgą istoriją, kurios puslapius margina „kūrybos“ nesėkmės. Viena jų – ženklas „Lietuva – drąsi šalis“, sudėliotas iš kelių spalvų kubelių, žmonių šmaikščiai pramintų šaltibarščiais. Ne ką geresnis buvo ir kitas tvora pramintas ženklas. Kažkelintą konkursą laimėjo ženklas, it dvynys panašus į Kanados Londono miesto ženklą. Teko kurti naują. Visam projektui su studija ir ženklu skirta 1,4 mln. Lt (405.468 Eur). O kur dar kone klasika tapęs pavyzdys – 2,5 mln. Lt ( daugiau nei 724.000 Eur) buvo sumokėta už katę maiše: už dar nesukurtą šalies ekonominio įvaizdžio strategiją. Tiek įvaizdžio kūrėjui Wally Olinsui atseikėjo tuometė Lietuvos ekonominės plėtros agentūra. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl Lietuvos įvaizdžio formavimo, konstatavo: per 4 metus vėjais paleista apie 63 mln. Lt (daugiau nei 18 mln. Eur).
Išlaidavimas sėkmingai tęsiasi – beveik prieš porą metų išgirdome apie naują skandalą: mūsų šaliai reklamuoti su šūkiu „Lithuania. Real is beautiful“ buvo naudojamos ne Lietuvoje darytos nuotraukos. Tokia „chaltūra“ mokesčių mokėtojams kainavo 140.000 Eur. Panašių pavyzdžių sąrašas gana ilgas. Tačiau niekas pamokų neišmoko (nes jų ir nesimokė), tad talento stokojančių įvaizdžio darytojų kišenės valstybės sąskaita pildomos ir toliau. Jei kas nors iš tų kišenių nubyra ir užsakovams, niekas per daug nenustebtų. Tokios „tradicijos“.
Valstybinės institucijos pinigų ir toliau neskaičiuoja. Štai Valstybinių miškų urėdija (VMU) irgi nusprendė apsipirkti: prekės ženklą urėdijai už 28.300 Eur kurs kūrybos agentūra „Milk“. Vilija Railaitė, VMU atstovė, BNS tikino, kad dabar naudojamas logotipas „yra šiek tiek modifikuotas buvusios Generalinės urėdijos logotipas – savo neturėjome ir dėl to yra natūralus poreikis jį sukurti ir naudoti“. Kažin kokius dar „natūralius poreikius“ pasirengusios mokesčių mokėtojų pinigais patenkinti valstybės institucijos ir įmonės?
VŽ nuomone, valstybės įvaizdžio vis dar neturime. Kol kas regėjome ir, regis, toliau stebime tik milžiniškų pinigų „įsisavinimą“. Lietuva gali būti drąsi, graži ir be jokių šūkių, tyrimų, vizijų ir popierinių strategijų. Ir gali būti bent kiek turtingesnė, jei kuri nors valdžia ryžtųsi užsukti čiaupą, iš kurio liejasi pinigai abejotiniems projektams. Gal Valstybės kontrolei vėl metas pasitelkti skaičiuotuvus?
