Penkių kunigų žingsnis išvertė Kremliaus mašiną

Apžvalgininkai sutaria, kad kovo pabaigoje vykęs Ortodoksų Bažnyčios vadovo, visuotinio (Konstantinopolio) patriarcho Baltramiejaus I vizitas Lietuvoje – istorinis įvykis. Buvo ir lyginančių jį su popiežiaus vizitais mūsų šalyje. Tačiau ką turime omenyje tai sakydami? Ar jis istorinis tik todėl, kad anksčiau Konstantinopolio patriarchai Lietuvoje nėra lankęsi?

Istorikai čia primintų, kad prieš keturis šimtus metų, XVI–XVII a. sandūroje, Vilniuje šešerius metus gyveno ir dėstė Kirilas Lukaris (Kyrillos Loukaris), vėliau tapęs Aleksandrijos, o paskui – ir Konstantinopolio patriarchu; vis dėlto būdamas patriarchu jis Lietuvoje nesilankė. Tačiau ar „pirmas kartas“ savaime jau kuria istoriją? Ar būtų lygiai istoriškas, sakykim, Indonezijos prezidento vizitas į mūsų valstybę. (Indonezijoje gyvena truputį mažiau nei 300 mln. žmonių – tiek, ekspertų vertinimu, pasaulyje yra krikščionių ortodoksų, kurių vyriausias bažnytinis vadovas yra Konstantinopolio patriarchas.)

Tačiau pirmiausia – kas tiksliai įvyko kovo pabaigoje, kai Lietuvoje viešėjo patriarchas Baltramiejus? Jis neatvyko tik šiaip, paspausti rankų ir pasimelsti. Kaip ir su visomis bažnytinėmis istorijomis, norint deramai suprasti, kas įvyko, reikia pradėti iš tolėliau.