2020-05-01 20:56

Belaukiant krizės (tarpukario Lietuvoje): nuo ironijos į paniką (II)

Krizės laikotarpio karikatūra, pašiepianti, valstiečio požiūriu, beprasmišką lito tvirtumą.Laikraštis „Diena“, 1935 m. vasario 17 d. „Epaveldas“
Krizės laikotarpio karikatūra, pašiepianti, valstiečio požiūriu, beprasmišką lito tvirtumą.Laikraštis „Diena“, 1935 m. vasario 17 d. „Epaveldas“
Žemės ūkio produktų kainų chaose beveik nepajudinamos išliko tik pramonės gaminių kainos. Lietuvos pramonė per krizę iš viso atsipirko tik „lengvu išgąsčiu“.

Kaip rašo Gediminas Vaskela, „iš esmės, ekonominė krizė tik pristabdė jos augimą. 1929–1933 m. pramonės įmonių skaičius, nepaisant bankrotų, padidėjo. Šiek tiek išaugo ir darbininkų skaičius...“ 1931 m. vasarą Lietuvos pramonėje plušėjo 24 360 darbininkų, o 1935 m. vasarą jų jau buvo trimis tūkstančiais daugiau. Gamyba 1929–1937 m. laikotarpiu šoktelėjo net 116 procentų.

Žurnalistų skaičiavimu, valstiečių produktams nuvertėjus 7–10 kartų, pramonės gaminių kainos blogiausiu atveju krisdavo tik trečdaliu. „Tarp 7–10 kartų ir trečdalio kritimo yra didelis skirtumas Pietūs Kaune galima gauti neblogi už 1–1,5 Lt“, – gaižiai rašyta 1935-ųjų liepos „Lietuvos ūkininke“.

52795
130817
52791