Aukštesni standartai „Maxima“ lentynose: kaip augame kartu su gamintojais

Prekybininkų ir vartotojų nuomonės dėl kokybiškų produktų svarbos sutampa: vartotojai daugiausia dėmesio kreipia į produkto kilmės šalį bei prekybininko elgseną, iškilus nesklandumams dėl įsigytos prekės, o prekybininkai savo dėmesį sutelkia į teisės aktų laikymąsi, galimų rizikų prevenciją, teisingą ženklinimą.

Ugnė Kačinskaitė, prekybos tinklo „Maxima“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė, pabrėžia, kad tiekėjų patikimumas yra vienas iš kertinių veiksnių, siekiant užtikrinti nuoseklią gaminių kokybę prekybos tinkle, tiekimo stabilumą ir organizacijos reputacijos apsaugą.

„Prieš pradedant bendradarbiavimą su nauju tiekėju, atliekame įvertinimą: analizuojame jo reputaciją rinkoje, turimus sertifikatus, gamybos pajėgumus, atitikimą specifikacijoms. Analizuojame tiekėjo gebėjimą greitai reaguoti į pokyčius, valdyti krizes, prisitaikyti prie specifinių vartotojų poreikių ar rinkos standartų“, – reikalavimus tiekėjams vardija U. Kačinskaitė.

Ji akcentuoja, kad lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ ypač svarbu, ar tiekėjas pats turi veikiančią vidinę kokybės sistemą ir kaip proaktyviai ją taiko. Nors teisės aktai ir numato atsekamumo pareigą, tačiau praktika rodo, kad to neužtenka – itin svarbu, pabrėžia U. Kačinskaitė, kaip tiekėjas vertina riziką prieš jai tampant problema.

„Būtent todėl vykdome tiekėjų auditus ir neperkame prekių iš nepatikimų tiekėjų“, – kalba Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė.

Diegia „Maxima“ kokybės standartą

Stengiamės, jog visi prekybos tinklo lentynose esantys gaminiai atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Pasak vadovės, tiekėjai, dirbantys su „Maxima“, turi atitikti tarptautinės praktikos, ES teisės aktų ir nacionalinių reikalavimų įvardytas taisykles. Tai reiškia, kad visų produktų gamybos eiga turi būti atsekama, gaminiai privalo būti saugūs, tinkamai paženklinti ir atitikti specifikacijas.

„Maxima“ laikosi principo, kad prekybos tinklas turi ne tik kontroliuoti, bet ir formuoti kokybės kultūrą.

„Lietuvoje yra tikrai nemažai gamintojų, kurie neturi tarptautinių maisto saugos standartų, pagal kuriuos įmonė sertifikuojama nepriklausomų auditorių. Jie veikia baziniu maisto saugos užtikrinimo pagrindu, kuris neapima arba siaurai paveikia tokias sritis kaip vadovybės atsakomybes, produktų apsaugą nuo klastojimo, klientų skundų valdyseną, nuolatinį tobulinimą ir daugelį kitų. Tačiau tai nereiškia, kad tokio tiekėjo prekių klientai pas mus neras. Tiesiog su jais dažniau susitinkame gamybos padaliniuose ir dalinamės gerąja praktika, pasakydami, ko tikisi mūsų pirkėjai: nuo aiškaus prekių ženklinimo iki kokybės rizikų valdymo. Esu įsitikinusi, kad taip formuojame tinkamą požiūrį į partnerystę, kuomet kokybė yra priemonė augti – tiek verslo prasme, tiek ir stiprinant pasitikėjimą galutiniam vartotojui“, – apie puoselėjamą partnerystę su tiekėjais pasakoja U. Kačinskaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad pasitikėjimu grįsta partnerystė su tiekėjais yra abipusiai naudinga. Mat įsidiegus vienodus kokybės standartus, pavyksta išvengti incidentų, o tai sutaupo ne tik kaštus, bet ir apsaugo įmonių reputaciją.

„Būna, kad tenka peržiūrėti ir visą tiekimo grandinę, jei tiekėjas prekes pristato vienu temperatūriniu režimu, nors tam tikriems produktams taikomi skirtingi reikalavimai. Akcentuojame ne tik teisinius reikalavimus, bet ir praktinę jų reikšmę: kad tiekėjas ir mes vienodai suprastume, jog kokybė, skaidrumas ir atsekamumas yra vartotojo saugumo garantas“, – apibendrina pašnekovė.

Keičiasi gamintojų požiūris

Lietuvos vartotojų ir gamintojų dėmesys kokybei nuosekliai auga. Pastebima, kad vartotojai sąmoningiau renkasi prekes, domisi produkto kilme, sudėtimi, poveikiu sveikatai ir gamybos būdais. Pavyzdžiui, pirkėjams svarbu žinoti, kad mėsa užauginta be antibiotikų arba daržovėse neaptinkama didesnė nei leistina pesticidų norma.

U. Kačinskaitė iš patirties, veikiant su klientų užklausomis, sako, kad, sakykime, šviežios mėsos pasirinkimą vartotojai grindžia lietuviškumu ir sertifikatais, o ne vien pigiausiu pasiūlymu.

„Matydami augančius vartotojų poreikius, investuojame į „Hamilton“ kokybės ženklinimą, kuris patvirtina nepriklausomų ekspertų atliktus tyrimus, kuomet produktas tikrinamas ne tik gamintojo, bet ir mūsų iniciatyva. Esu tikra, kad tai signalas vartotojui, jog „Well Done“ prekės ženklo produktai ne tik saugūs, bet ir patikimi“, – pasakoja pašnekovė.

„Maxima“ patirtis rodo, kad keičiasi net tik vartotojų įpročiai, bet ir gamintojų požiūris į produktų kokybės svarbą.

„Lietuvos gamintojai ir tiekėjai stiebiasi į tarptautinį lygį. Norint produktus platinti ne tik vietinėje rinkoje, bet ir eksportuoti, dažniausiai reikia atitikti aukštesnius maisto saugos standartus, o tai skatina įmones pasitempti. Pastebime, kad bendrovėse buriasi vis didesnės kokybės komandos, kurios diegia procesus, leidžiančius valdyti rizikas“, – apie pokyčius lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ produktus tiekiančiose įmonėse, kalba U. Kačinskaitė.