2024 m. prekybos sektoriaus akcentai: istorinė perkamoji galia ir laimėtojai

Žvelgiant iš makroekonominės perspektyvos, 2024 m. buvo Lietuvos mažmeninės prekybos atsigavimo metai. 

Tomas Petrauskas, „Swedbank“ Gamybos ir prekybos klientų skyriaus vadovas, akcentuoja, kad, net sumažėjus infliaciniam efektui, sektorius geba toliau augti ir savo augimu lenkia latvius ir estus. 

Tiesa, su tam tikromis išimtimis – dalies subsektorių įmonių bendros pajamos nedidėjo arba net ir mažėjo, skirtingai sekėsi ir konkrečioms bendrovėms. Pavyzdžiui, bendrai drabužių pardavėjų apyvartos per šių metų devynis mėnesius lyginamosiomis kainomis krito daugiau nei 3%, bet „Aprangos“ grupės pardavimai augo.  

Tadas Povilauskas, SEB ekonomistas, mažmeninės prekybos drabužiais nuosmukį išskiria tarp svarbiausių šių metų tendencijų, reziumuodamas, kad, ko gero, tai reiškia, jog mažiesiems prekybininkams metai buvo sudėtingi, vis aktyviau mūsų šalyje dirbo užsienio e. prekybos platformos, ypač iš Kinijos.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, priduria, kad 2024 m. buvo naudotų daiktų mažmeninės prekybos recesijos metai – naudotų daiktų mažmeninės prekybos apimties nuosmukis įsibėgėja.

„Atrodo, kad, atsigaunant Lietuvos vartotojų perkamajai galiai ir turint omenyje, kad spalį vartotojų nuomonė apie finansus buvo geriausia per visą istoriją, akivaizdu, jog dažniau jie renkasi ne naudotus daiktus, bet naujus“, – samprotauja ekonomistas.

Tačiau T. Petrauskas, „Swedbank“ Gamybos ir prekybos klientų skyriaus vadovas, atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, automobilių prekybos subsektoriuje toliau auga ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių pardavimai. Didėja EV ir hibridinių automobilių procentinė dalis pardavimuose, tačiau ji vis dar išlieka žema.

Visi trys kalbinti ekonomistai, analizuodami duomenis, sutaria, kad šie metai išsiskyrė istoriškai stipriai augusia perkamąja galia. Tai, T. Povilausko manymu, lėmė ir beveik dešimtadaliu kilęs vidutinis darbo užmokestis, ir arti 1% besilaikiusi infliacija. Be to, mažėjo palūkanų normos, šis procesas ypač paspartėjo antrąjį metų pusmetį.

„Realaus darbo užmokesčio ar realios senatvės pensijos pokytis apskritai buvo istoriškai didelis. Atlyginimai augo sparčiau, negu tikėtasi, o infliacija buvo mažesnė, negu prognozuota, todėl šie metai buvo teigiamai stebinančių rodiklių metai“, – akcentuoja T. Povilauskas.

Visa tai, pasak jo, lėmė, kad mažmeninės prekybos apimtis lyginamosiomis kainomis šiemet vėl augo ir metus baigsime su istoriškai neblogu maždaug 5% pokyčiu.

T. Petrausko prognozė ateičiai taip pat gera – augančios grynosios fizinių asmenų pajamos didins gyventojų galimybes vartoti, o tai toliau augins paklausą prekybos sektoriui.

Jolantos Bivainytės, „Maxima LT“ generalinės direktorės, nuomone, bene svarbiausia mažmeninės prekybos sektoriuje šiemet buvo tai, kad sustojo infliacija: iš dviženklės, trukusios kelis metus iš eilės, šiemet beliko vos vienas procentas.

„Stebime, kad žmonės perka ir leidžia sau daugiau. Sakyčiau, šie metai daugmaž įprasti mažmenininkams. Baltijos šalyse daugiausia pozityvumo iš pirkėjų jaučiame būtent Lietuvoje – todėl ir mažmeninė prekyba pas mus auga labiausiai lyginant su latviais ir estais“, – komentuoja J. Bivainytė.

Pasak jos, svarbu ir tai, kad palūkanų mažėjimas atveria galimybių verslui ramiau skolintis ir investuoti. Ir nors bendra situacija atrodo gana stabili, geopolitiniai įvykiai neleidžia verslui atsipalaiduoti. 

Metų netikėtumai

Ko gero, vienas netikėčiausių šių metų įvykių buvo „Lidl Lietuvos“ sprendimas toliau plėstis ne statant nuosavas parduotuves, bet kartu su investuotojais. Bendrovė dar pernai gruodžio pabaigoje pranešė, kad ieško norinčių įsigyti keturias tuo metu statomas parduotuves.

Objektai šiemet buvo parduoti „parduok ir nuomokis“ (angl. sale and leaseback) sandorių principu. 

T. Povilauskas kaip vieną šių metų įdomybių įvardija tai, kad degalai Lenkijoje buvo brangesni negu Lietuvoje. Nors Lietuvoje nuo metų pradžios padidėjo dyzelino akcizas, tačiau deklaruotas dyzelino kiekis per dešimt mėnesių išaugo daugiau negu 3%.

„Todėl nepasiteisino degalų prekybininkų nerimas, kad tokie akcizų pokyčiai darys neigiamą įtaką jų parduodamiems kiekiams. Kita vertus, nuo kitų metų akcizų ir CO2 dedamosios pokyčiai bus dar didesni ir neigiamas poveikis degalų prekybininkams jau bus kur kas didesnis“, – prognozuoja T. Povilauskas.   

Dar vieną akcentą jis deda ties statybos, remonto ir buities prekių prekybininkų apyvartomis, kurios šiais metais viršijo T. Povilausko lūkesčius.

„Dar pernai atrodė, kad dėl NT rinkos nuosmukio šio sektoriaus prekybininkų apyvartos kris ir nuosmukis nebus menkas, tačiau realybė tokia, kad per pirmus devynis šių metų mėnesius pokytis lyginamosiomis kainomis jau yra teigiamas. Atsižvelgiant į tai, kad būsto sandorių skaičius atsigauna ir pirminėje rinkoje daugėja sandorių, lūkesčiai dėl kitų metų irgi gerėja“, – teigia T. Povilauskas.  

Iš šių metų laimėtojų jis išskiria didžiuosius prekybos tinklus, kuriuose dominuoja maistas, ir daugelį nebūtiniausių prekių (IT, telekomunikacijų, buitinės įrangos) prekybininkų. A. Izgorodinas priduria, kad puikiai sekėsi kosmetikos, kilimų ir grindų, sporto įrangos, žaidimų ir žaislų, laikrodžių ir juvelyrikos sektoriams.

T. Petrauskas visgi pastebi, kad maisto, gėrimų ir tabako kategorijoje šiemet ypač suintensyvėjo konkurencija ir ji daro spaudimą pelno maržoms, o šis spaudimas priverčia imtis įvairių verslo optimizavimo iniciatyvų. Žiūrint į priekį, matomas sveikas balansas tarp planuojamos tolesnės pamatuotos plėtros ir verslo kaštų optimizavimo.

Reikšmingi įvykiai

Viena geriausių šių metų naujienų buvo internetines naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformas valdančios „Vinted Limited“ paskelbta žinia, kad verslas – jau pelningas. 2023 m. gavusi 596,3 mln. Eur pardavimo pajamų – 61% daugiau nei 2022 m., bendrovė uždirbo 17,8 mln. Eur grynojo pelno.

„Verslo žinių“ Metų CEO šiemet išrinktas Thomas Plantenga, UAB „Vinted“ direktorius. Šis titulas suteikiamas vadovui, per metus sukūrusiam daugiausia vertės visuomenei, darbuotojams ir akcininkams. 

Primename, kad tarptautiniu mastu veikianti įmonė 2022 m. turėjo 20,4 mln. Eur grynąjį nuostolį, o 2023 m., augus sparčiau, nei planuota, grupės EBITDA siekė 76,6 mln. Eur. Beje, lietuvių įkurta platforma didžiausių Europos prekyviečių reitinge užima aukštą šeštą poziciją.

„Mūsų 2023 m. rezultatai ne tik įrodė, kad galime užtikrinti stiprų augimą, bet ir tai, kad esame rinkos su dideliu potencialu priešakyje. Jau daugelį metų investuojame kapitalą su didele investicine grąža, nuolat atsižvelgdami į savo investicijų finansinį tvarumą, todėl džiaugiuosi, kad galime pranešti, jog esame pelningi ir 2023 m. fiksavome teigiamą EBITDA“, – sakė Th. Plantenga, „Vinted Group“ generalinis direktorius.

Marijus Plančiūnas, „Payseros“ generalinis direktorius, tarp šių metų svarbiausių įvykių įvardija ir internetines naudotų automobilių prekyvietes valdančios „Ovoko“ pritrauktą naują 20 mln. Eur rizikos kapitalo investiciją. 

Pasak jo, anksčiau kai kuriems startuoliams užtekdavo pademonstruoti klientų bazės augimą, kad gautų finansavimą, o šiandien investuotojai atsargesni ir ne tokie dosnūs, todėl naujoje pinigų rinkos realybėje tokia investicija skamba solidžiai. 

„Tai rodo, kad net ir seklioje pinigų rinkoje įmonė sugebėjo įtikinti, kad verslo modelis veikiantis ir monetizuojamas. Vienas iš bendrovės sėkmės veiksnių, ko gero, buvo ir tinkamo mokėjimų surinkimo partnerio pasirinkimas“, – vertina M. Plančiūnas.

Investicijos į sandėlius

Šiemet didėjo maisto mažmenininkų logistikos pajėgumai. Vilniuje, šalia Lentvario, „Maxima LT“ atidarė vieną moderniausių logistikos centrų Baltijos šalyse, kuris aptarnauja visą prekybos tinklą – arti pustrečio šimto parduotuvių.

„Maxima LT“ generalinė direktorė, VŽ sakė, kad 69 mln. Eur investicija į beveik 46.000 kv. m. ploto objektą yra didžiausias įmonės infrastruktūros projektas per daugiau nei 30 gyvavimo metų.

Vilniuje, netoli Lentvario, naują logistikos centrą atidarė ir Vokietijos kapitalo prekybos tinklas „Lidl“. Šio prekybininko logistikos centro plotas yra apie 64.000 kv. m, investicijos siekė daugiau nei 100 mln. Eur.

Logistikos pajėgumus planuoja didinti ir švedų „ICA gruppen“ priklausantis tinklas „Rimi“. Modernų, automatizuotą sausų produktų sandėlį, investuodama 30 mln. Eur, Kėdainiuose rengiasi statyti „Rivona“, aptarnaujanti „Norfos mažmenos“ parduotuves. 

Akcininkų sprendimai

Šiemet į viešumą iškilo kelerius metus tarp Suomijos korporacijos „Kesko“ ir Artūro Rakausko vykstantis ginčas. Pagrindinė statybinių ir buities prekių prekybos UAB „Senukai Kesko Lithuania“ akcininkė – „Kesko“ siekia, kad A. Rakauskas, lietuviškos bendrovės bendraturtis, pasitrauktų iš einamų vadovo pareigų.

Dar vienas su šiuo verslu susijęs įvykis – nauja šešias internetines parduotuves trijose Baltijos šalyse valdančios UAB „Kesko Senukai Digital“ akcininkų struktūra. UAB ZIP7 pardavė jai priklausiusias 15,2% akcijų likusiems dviem akcininkams – „Kesko Senukai Lithuania“ ir bendrovei „Energijos sklaida“. Įmonės ZIP7 vienintelė akcininkė yra KŪB ZIP, priklausanti įmonių grupei „Žabolis ir partneriai“.

Tęsiant pasitraukimų iš projektų temą, šį kovą maisto prekybininkė internete „Barbora“ priėmė sprendimą nebetęsti veiklos Lenkijoje ir visą dėmesį sutelkti į Baltijos šalis. Bendrovės vadovybė aiškino, kad pastarųjų metų teikiamos paslaugos rinkos augimo tempas netenkino jų lūkesčių.

Vadovų pokyčiai

Tarp ryškesnių vadovybės pasikeitimų – „Lidl Lietuvos“ ir „Topo grupės“ vardai. Nuo rugsėjo Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklą valdančios UAB „Lidl Lietuva“ vadovo pareigas eina Maciejus Urbanskis. Trumpai prieš jį padirbėjęs Armando Lopesas išvyko į Prancūziją ir pradėjo eiti „Lidl“ tinklo šioje šalyje finansų vadovo pareigas. Prieš A. Lopesą Lietuvos įmonės vadovo pareigas devynerius metus ėjo Radostinas Roussevas-Peine.

Balandį, iš pareigų pasitraukus Remigijui Štarui, UAB „Topo grupė“, kuriai priklauso namų elektronikos prekybos tinklas „Topo centras“, generalinio direktoriaus pareigų ėmėsi Donatas Zalobaitis.

Šie metai buvo svarbūs Lietuvoje ir Latvijoje veikiančiai prekybos ir pramogų centrų vystymo ir valdymo bendrovei „Akropolis Group“, kuri Vilniuje, buvusioje pramoninėje teritorijoje Vilkpėdės rajone, planuoja vystyti „Akropolio Vingio“ projektą. Lapkričio pabaigoje bendrovės direktore paskirta Gabrielė Sapon, kuri VŽ informavo, jog, gavusi jau beveik visus statybų leidimus, įmonė laukia paskutinio ir tuomet rengs detalius projekto įgyvendinimo planus, parinks optimalius finansavimo sprendimus.