Juodojo penktadienio išlaidos: bendra suma augo, vieno krepšelio – mažėjo

Juodojo penktadienio išpardavimų dieną, lapkričio 29 d., „Swedbank“ klientai, apsipirkdami Lietuvos internetinėse parduotuvėse, išleido daugiau kaip 12,6 mln. Eur. Visos savaitės išlaidos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 16% ir pasiekė beveik 71 mln. Eur.

Vieno apsipirkimo metu, vertinant visos praėjusios savaitės duomenis, interneto pirkėjai išleido vidutiniškai apie 60 Eur, maždaug dešimtadaliu daugiau nei pernai. 

Tačiau tik Juodąjį penktadienį vieno apsipirkimo vidutinės išlaidos siekė 62 Eur ir buvo apie 10% mažesnės nei praėjusiais metais.

Mokėjimus apie 13.000 internetinių parduotuvių apdorojanti „Paysera“ skaičiuoja, kad Juodojo penktadienio savaitgalio dienomis pirkėjų išlaidos e. parduotuvėse, palyginti su išlaidomis įprastą lapkričio dieną, išaugo 9%.

Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius, akcentuoja, kad Juodojo penktadienio diena jau yra tapusi ištisa „juodojo apsipirkimo“ savaite, šią tendenciją, anot jo, patvirtina ir internetinės prekybos duomenys. Atsiskaitymų skaičius pastebimai augo.

„Swedbank“ klientai tą penktadienį atliko apie 200.000 mokėjimų už internetu įsigytas prekes, o per visą savaitę jų skaičius siekė beveik 1,2 mln. Palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, apsipirkimų skaičius išaugo atitinkamai 10% ir 6%.

Per Juodojo penktadienio išpardavimų savaitgalį (lapkričio 20–24 d.) programėlės „Revolut“ klientai Lietuvoje išleido daugiau kaip 6 mln. Eur – penktadaliu daugiau nei pernai, rodo 590.000 klientų Lietuvoje turinčios mokėjimų įstaigos duomenys. 

Tačiau šiemet, palyginti su praėjusių metų išpardavimų laikotarpiu, vieno kliento vidutiniškai išleista suma keliais eurais susitraukė ir siekė 64 Eur.

Kas lėmė susitraukimą

„Revolut“ analitikų vertinimu, ekonominis neapibrėžtumas daro įtaką daugeliui europiečių. Dar spalį įmonės užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos Europoje duomenys parodė, kad maždaug pusė apklaustųjų per išpardavimų sezonus, tokius kaip Juodasis penktadienis, ir prieššventinį laiką planavo pirkti mažiau nei pernai, taip sakiusių lietuvių buvo 36%. Dar daugiau nei trečdalis teigė, kad nors perkamoji galia nuo praėjusių metų nepakito, su pinigais elgiasi atsakingiau ir pirkinius planuoja atidžiau, daugiausia taip manančių – tarp 18–24 metų jaunimo.

„Swedbank“ tai, kad vieno apsipirkimo metu klientai šiemet išleido mažiau nei pernai, aiškina vartotojų taupumu: vieno apsipirkimo metu bent per patį Juodąjį penktadienį jie nebuvo linkę išleisti daugiau nei praėjusiais metais.

Tadas Povilauskas, SEB analitikas, irgi pastebi, kad vartotojai pirkdami „dar nepasileido plaukų“, nes darbo užmokesčio fondas šalyje šiemet auga 10%, bet mažmeninė prekyba be degalų eurais augo tik 5%, o namų ūkių indėliai didėja net 11,5%, – tai, ekonomisto vertinimu, aiškiai indikuoja, kad padidėjus gyventojų pajamoms tikrai ne viskas yra skiriama vartojimui, lieka ir taupymui. 

Infliacijai šiemet buvus arti 1%, palūkanoms pradėjus mažėti, perkamoji galia mažėjo tik tiems, kam šiemet alga ar kitos pajamos neaugo arba mažėjo. Taigi, daugelis turėjo pajusti, kad piniginėse atsirado daugiau pinigų. Labiausiai augo   mažiausiai uždirbančių perkamoji galia, tai susiję su minimalios algos kilimu, didėjusiu neapmokestinamųjų pajamų dydžiu (NPD), aiškina ekonomistas.

T. Povilauskas, žvelgdamas plačiau – į šio spalio ir lapkričio – SEB banko klientų atsiskaitymų kortelėmis internetu vidutines išleistas sumas ir lygindamas jas su praėjusių metų tais pačiais mėnesiais, regi tą pačią tendenciją – vieno pirkimo sumos mažesnės nei prieš metus.

„Tai rodo, kad tendencija nėra susijusi tik su Juoduoju penktadieniu. Viena vertus, per metus prekių, parduodamų internetinėse parduotuvėse, kainų lygis net šiek tiek sumažėjo. Kita vertus, gyventojai renkasi daugiau e. parduotuvių. Bendra klientų išleista pinigų suma spalį ir lapkritį labai gražiai augo“, – reziumuoja T. Povilauskas.

Vytautas Romeika, „PHH Group“ rinkodaros direktorius, taip pat neatmeta, kad neapibrėžta ekonominė situacija gali lemti vartotojų polinkį taupyti ir rinktis pigesnes prekes arba tiesiog riboti išlaidas. Krepšelio vertei, jo nuomone, įtaką galėjo daryti ir gilesnės nuolaidos.

Kitų šalių kontekste

„Revolut“, analizuodama savo klientų duomenis, reziumuoja, kad kai kurių kitų šalių kontekste lietuvių išlaidos liko tarp mažiausių.

Daugiausia šiemet Juodąjį penktadienį išlaidavo belgai, vokiečiai, airiai – vidutiniškai po 100 Eur ar daugiau. Pagal vidutinę vieno žmogaus išleistą sumą mažiau už mus šiemet išleido tik vengrai (59 Eur).

Daugiau nei pusę (54%) pinigų per išpardavimų savaitgalį lietuviai leido fizinėse parduotuvėse, ne internete, taip išsiskirdami iš visų kitų europiečių, kurie elgėsi priešingai. Tendencija buvo panaši ir pernai, tik šiemet dar sustiprėjo, rodo „Revolut“ duomenys.

Lietuviai išsiskyrė ir dar vienu įpročiu – daugiau nei pusę sumos išleido vietinėse, Lietuvoje registruotose parduotuvėse. Kiti europiečiai gerokai dažniau (bent 60%) rinkosi užsienio parduotuves.

Populiariausia parduotuvė pagal išleistą sumą tarp lietuvių buvo „Amazon“. Tendencija tokia pati ir visur kitur Europoje, ir už jos ribų, išskyrus vos keletą šalių – Bulgarijoje, Kroatijoje ir Vengrijoje populiariausia šiemet buvo „Temu“. Iš fizinių parduotuvių lietuviai daugiausia išleido „Maximoje“.

Fiksuoja augimą

Dvi didžiosios e. prekybos platformos – „Pigu“ ir „Varle“ – Juodojo penktadienio akcijos rezultatus vertina palankiai. E. parduotuvė „Varle.lt“ tvirtina pasiekusi rekordą: Juodąjį penktadienį pardavė 2,5 karto daugiau prekių nei įprastą penktadienį, apyvarta pasiekė beveik 600.000 Eur. Per visą savaitgalį prekių parduota už 1,2 mln. Eur, dvigubai daugiau nei įprastą savaitgalį.

„Šiais metais „Varle.lt“ ypatingą dėmesį skyrė klientų patirčiai gerinti – buvo pristatyti inovatyvūs sprendimai, pavyzdžiui, su dirbtinio intelekto pagalba gerokai praplėsti ir patobulinti prekių aprašymai bei pagerintas klientų aptarnavimo funkcionalumas​​“, – teigia Marius Butauskas, bendrovės „Varle“ įkūrėjas.

Iš dalies savo rezultatus pristato ir „PHH Group“, kuriai priklauso platforma „Pigu.lt“. Apyvartų nenurodanti e. parduotuvė praneša, kad lankytojų srautas Juodojo penktadienio nuolaidų savaitės metu viršijo 8,3 mln. apsilankymų ir buvo beveik 30% didesnis nei praėjusiais metais vykusios akcijos metu. Lietuvoje „Pigu.lt“ lankytojai Juodojo penktadienio prekėms vidutiniškai skyrė 45 Eur, Latvijoje – 47 Eur, Estijoje – 53 Eur, Suomijoje – beveik 70 Eur.

Daugiau kaip pusės nepanaudoja

Ne visi klientai lieka patenkinti masinių išpardavimų rezultatais. Nuvilia ne tik nereikalingi daiktai, kuriuos jie įsigyja paskubomis, vaikydamiesi nuolaidų, bet ir kai kurių e. pardavėjų negebėjimas vykdyti įsipareigojimų – prekių „paveikslėlius“ parduoda, tačiau realiai siūlomų prekių sandėliuose neturi, tik gavę užsakymus kreipiasi į tiekėjus, o tai apsunkina galimybę prognozuoti pristatymo terminus ir apskritai užsakymo įvykdymo galimybę.

Chaotiškos kalėdinės prekybos metu įsigytas prekes iš tiesų panaudoja mažiau nei pusė (45%) gyventojų, rodo „Swedbank“ apklausa. Maždaug penktadalis (22%) per išpardavimus apsiperkančių gyventojų teigia niekuomet nesigailintys dėl įsigytų daiktų.

Tarp dažniausiai nenaudojamų ar panaudojamų vos kelis kartus daiktų pirmąją vietą užima drabužiai ir avalynė, antroje vietoje rikiuojasi kosmetikos ir higienos prekės (31%), trečioje – hobiams skirti reikmenys (28%).

Norint neprisipirkti nereikalingų daiktų, verta pirkinius planuoti iš anksto, pataria D. Trumpickas. Bent iš dalies tai daro apie 21% gyventojų, o visų pirkinių įsigijimą teigia suplanuojantys vos 6% gyventojų.