Per 11 dienų prie ES valstybių išorinių sienų sulaikyta klastočių už 33 mln. Eur
Akciją inicijavo Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Iš daugiau nei 1,3 mln. padirbtų produktų daugiau nei ketvirtadalis buvo pripažinti pavojingais. Tarp jų rasta ir nelegalių pesticidų, kurie, naudojami žemės ūkyje, gali pakenkti tiek galutinio produkto vartotojui, tiek ir gamtai.
Operacijos metu išsiaiškintos pagrindinės klastočių kilmės šalys: 61% nelegalių prekių pagaminta Turkijoje, 29% – Kinijoje. Šios dvi šalys sudaro 90% visų į ES patenkančių klastočių rinkos.
Nors šio projekto metu netirta, kuriose ES šalyse nugula daugiausia klastočių, Zita Varanavičienė, asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė, teigia, kad bent jau pagal nelegalius ar falsifikuotus pesticidus, Lietuva yra viena iš ES antirekordininkių, nuolat patenkanti tarp penkių valstybių, kuriose nelegalių produktų naudojama daugiausiai.
„Skaičiuojama, kad Lietuvoje nelegalių pesticidų rinka sudaro 17 – 23%, kai ES vidurkis yra apie 10 – 13%. Todėl galima teigti, kad pagal šiuos rodiklius esame arčiau Lotynų Amerikos ar Afrikos šalių, kur nelegalūs produktai sudaro apie ketvirtadalį rinkos“, – sako Z. Varanavičienė.
Ji tikisi, kad ateityje situacija pagerės dėl neseniai priimtos ES direktyvos, kuri numato baudžiamąją atsakomybę asmenims, besiverčiantiems nelegalia prekyba pesticidų klastotėmis.
Nelegalus darbas
Operacijos metu pareigūnai konfiskavo tiek neženklintus produktus, tiek ir suklastotas pakuotes bei iš anksto paruoštas etiketes. Tai parodo, kad klastotojai siunčia atskiras prekių dalis į ES valstybes, kuriose jos komplektuojamos specialiuose sandėliuose.
Operacijos metu išaiškinta Italijoje veikusi nelegali gamykla, gaminusi drabužių klastotes. Nustatyta, kad jos darbuotojai buvo nelegalūs migrantai, neturintys teisėto statuso gyventi ir dirbti šalyje, o jų asmens dokumentus atėmė gamyklos operatoriai.
Ataskaitoje pažymima, kad gaminių klastojimas nėra vien tik ekonominis nusikaltimas. Šioje veikloje gausu išnaudojimo, nelegalaus darbo bei organizuoto nusikalstamumo.
Panašių sandėlių, tik susijusių su pesticidų perpilstymu, būta ir mūsų šalyje. Pasak Z. Varanavičienės, 2020 m. FNTT atskleistas nelegalus kontrabandinių pesticidų perpakavimo sandėlis Šiauliuose iliustruoja, kad Lietuva yra ne tik klastočių vartotoja, bet ir jų platintoja.
„Beveik 6 tonos neregistruotos produkcijos, rastos Šiauliuose, puikiai parodo, kad ir Lietuvoje šios produkcijos yra apstu. Juodoji pesticidų rinka Lietuvoje klesti, tad būtina imtis priemonių, kad šiuos procesus sustabdytume”, – sako „CropLife Lietuva“ vadovė.
