Perveneckas: artėjant politiniam sezonui, prekybininkai pradedami kaltinti dėl kainų
Paklaustas, ar jau spėjo susipažinti su penktadienį Teisingumo ministerijos paskelbtu ne maisto prekių kainų palyginimo dvylikoje skirtingų ES šalių tyrimu, p. Perveneckas, sakė su tyrimo medžiaga susipažinęs paviršutiniškai, nes jos niekas įmonei nedavė, reikėjo ieškoti savais šaltiniais. Pirmasis įspūdis peržiūrėjus tyrimą – artėja politinis sezonas, todėl prekybininkai pradedami kaltinti dėl kainų. Turint omenyje, kad tyrimas atliktas už labai „rimtą“ kainą (660 Eur), galima daryti išvadas apie jo atitinkamumą ir reprezentatyvumą. Tyrime apžvelgtos dvylika šalių, nežinia, ar specialiai neįtrauktos Skandinavijos šalys, Suomija, kuriose, tikėtina, kainos žymiai didesnės, svarsto pašnekovas.
Neaišku, kodėl iš dvidešimties tyrime lygintų drabužių keturiolikos prekių ženklai pasirinkti tie, kuriems atstovauja „Apranga“, o, pavyzdžiui, antro rinkos žaidėjo „Hennes&Mauritz“ neįtrauktas nė vienas produktas.
„Sunku kalbėti, kodėl toks pasirinkimas, ar jis tendencingas... Nepaisant to, tyrimas leidžia išsklaidyti tam tikrus mitus, su kuriais pastaruoju metu susiduriame“, – sako p. Perveneckas.
Neturi svertų
Pasak p. Pervenecko, tiekėjai neparduoda „Aprangai“ prekių pigiau vien dėl to, kad prekės bus parduodamos mažiau turtingoje šalyje, mažesnėje rinkoje. Daugeliui partnerių skirtingose šalyse prekės parduodamos panašiomis kainomis. Gauti solidesnė nuolaidą galima tik jeigu perkamas didesnis drabužių kiekis.
„Kainos Lietuvoje nebus žemiausios ES, nes nėra nė vienos priežasties, kodėl taip turėtų būti: esame maža rinka, teoriškai – Europos užkampyje, visos paslaugos pas mus vienos brangesnių, todėl mūsų santykiniai kaštai yra didesni“, – argumentuoja p. Perveneckas.
Lietuvos prekybininkams, importuojantiems prekes, tenka iššūkis išlaikyti kainų lygį, kad jis nebūtų didesnis nei kitose šalyse. Prekybai per pastaruosius dvejus metus didelę įtaką padarė elektroninė komercija. Bet kuris pirkėjas, prieš pirkdamas prekes, pasižiūri, kokios kainos yra elektroninėse parduotuvėse, dėl to kainos visur vienodėja. Dar po kokių dvejų metų jos bus labai artimos, mano p. Perveneckas.
„Aprangos“ akcijos kotiruojamos biržoje, mūsų ataskaitose galima pamatyti, kad realizuotas antkainis per metus su išpardavimais sudaro 44-45%. Jeigu norime uždirbti 7% pelno, turime visas išlaidas suvesti į 37-38%. „Inditex“ gaminiams antkainis „Aprangos“ grupėje pats mažiausias“, – sako p. Perveneckas.
Paklaustas, ar objektyvu kainas lyginti nevertinant nuolaidų ir akcijų, kurios yra kainodaros dalis, verslininkas atsakė, kad „Lietuva yra prie mažiau uždirbančių, žemesnio vartojimo lygio šalių, o visur, kur atlyginimai žemesni, žymiai daugiau prekių parduodama per išpardavimus negu pagrindinių kainų metu.
Į tyrimo lauką pakliuvo dvi ypatingos šalys – Ispanija ir Portugalija, kuriose didžiausia drabužių kompanija pasaulyje „Inditex“ taiko ypatingą, namų rinkos kainodarą. Ten susiformavusi kitokia vartojimo kultūra.
„Jeigu išimtume iš sąrašo Ispaniją ir Portugaliją, kur kainos visuomet mažesnės, pamatytume, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje - šalyse, kuriose „Apranga“ atstovauja „Inditex“ ženklams, kainos iš tikrųjų yra artimos arba panašios į tas, kurios yra daugelyje kitų Europos šalių“, – komentuoja p. Perveneckas.
Anot jo, pastaruosius dvejus metus derybose su „Inditex“ buvo siekiama, kad drabužiai, kurių kainos parduotuvėse sudaro iki 19,95 Eur, Lietuvoje kainuotų tiek pat kaip Ispanijoje.
VŽ rašė, kad Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pristatė tyrimą apie drabužių, avalynės, buitinės technikos kainų palyginimą Lietuvoje ir kitose ES valstybėse. Su visu tyrimu galite susipažinti ČIA.
