Keserauskas: „Rimi“ ir „Iki“ turi galimybę kreiptis iš naujo
Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, pranešė, kad trečiadienis buvo paskutinė diena, kai UAB „Rimi Lietuva“ galėjo pateikti potencialius pirkėjus daliai verslo – 17-ai parduotuvių.
Tačiau Konkurencijos taryba, įvertinusi keturių pasiūlymus pateikusių pirkėjų potencialą kiekvienoje minėtų parduotuvių, nusprendė, kad veiksminga konkurencija šiose vietose nebūtų užtikrinta. Neoficialiais VŽ duomenimis, „Rimi Lietuvos“ akcininkė „ICA Gruppen“ neatmeta galimybės dėl šio Konkurencijos tarybos sprendimo kreiptis į tarptautinį arbitražą ar Švedijos investicijų užsienyje apsauga besirūpinančias institucijas.
„Mūsų sprendimus visada galima skųsti teismui. Beveik visada jie yra skundžiami“, – trečiadienį žurnalistams sakė p. Keserauskas.
Pasiūlyti pirkėjai netiko
Suteikdama leidimą vykdyti sandorį, Konkurencijos taryba šalims iškėlė sąlygą atsisakyti dalies verslo – 17-os parduotuvių. Sandoris žlugo dėl to, kad, pasak tarybos, ši sąlyga nebuvo išpildyta iki nurodyto termino.
„Kai mums pasiūlė galimus pirkėjus, įvertinome ir nusprendėme, kad tos alternatyvos netinka“, – žurnalistams sakė p. Keserauskas. Jis negalėjo atskleisti pirkėjų pavadinimų, bet patvirtino, kad jų buvo keturi.
VŽ šaltinių teigimu, paskutiniams etape dalyvavo Kauno bendrovė „Šilas“, „S. Jurkus ir partneriai“ (prekės ženklai „Mastis“, „Jurkynė“, „Pas Stanislovą“) ir Latvijos „Mego“. Kiek anksčiau derybose dalyvavo ir bendrovė „Grūstė“, tačiau ji galutinio derybų etapo nepasiekė, rodo neoficialūs VŽ duomenys.
Pasak p. Keserausko, kiekvienos parduotuvės situacija buvo vertinama individualiai. O neigiamą išvadą būtų lėmę ir tai, jei pirkėjas tvarios konkurencijos nebūtų galėjęs užtikrinti bent vienoje iš 17-os parduotuvių. Jis negalėjo atskleisti konkrečių parduotuvių, kuriose būtų ar nebūtų buvę galima užtikrinti konkurencijos.
VŽ paklaustas, ar galėtų bendrais bruožais apibūdinti pirkėjams keltus reikalavimus, Konkurencijos tarybos vadovas sakė, kad pirmiausia buvo reikalaujama, jog šis nebūtų susijęs su sandorio šalimis. Antra, pirkėjai kiekvienoje konkrečioje parduotuvėje turėjo sudaryti tvarią ir bent tiek pat veiksmingą konkurenciją. Trečia, jau rinkoje veikiantis subjektas tokiu įsigijimu taip pat negali kelti konkurencijos problemų.
„Nėra kalbos, ar kažkas per didelis, ar per mažas. Kiekvienas iš pateiktų pirkėjų savaime rinkoje veikti gali. Tačiau mes vertinome, ar jie būtų tinkamas pakaitalas toje rinkoje (konkrečioje parduotuvėje – VŽ). Nekalbame apie konkurenciją trims mėnesiams“, – kalbėjo p. Keserauskas.
Turi galimybę kreiptis iš naujo
Jis patikslino, kad toks sandoris, apie kurį visą šį laiką buvo kalbama rinkoje, įvykti negali. Tiesa, jei „Rimi“ ir „Iki“ vis dėlto norėtų jį įvykdyti, procesą tektų pradėti iš naujo.
„Nenorėčiau spekuliuoti, kas būtų, jeigu būtų. Pirmiausia pačios šalys turėtų sugalvoti, ar jos suinteresuotos sandoriu, kiek jis toliau įmanomas. Jei mes gautume tokį kreipimąsi, vertintume“, – sako p. Keserauskas.
Tačiau „Rimi Lietuvos“ akcininkė savo pranešime rašo planuojanti rinkoje augti organiškai. O „Iki“ tinklas tikina, kad jų kasdienybėje niekas nesikeičia – dirbama kaip iki šiol.
„Rimi Lietuva“ apie planus įsigyti „Iki“ tinklą valdančią UAB „Palink“ pranešė 2016-ųjų pabaigoje. Sandorio vertė turėjo siekti 213 mln. Eur, jį norėta užbaigti šių metų antrąjį ketvirtį.
Pirkėjui šiame sandoryje atstovavo Švedijos „SEB Corporate Finance“ ir Lietuvos „Summa Advisers“ (finansiniai patarėjai) bei Švedijos „Gernandt & Danielsson“ ir Lietuvos „Valiunas Ellex“ (teisiniai patarėjai). UAB „Palink“ sandoryje atstovavo Lietuvos advokatų kontora „Sorainen“. Patikėtiniu parduodant verslą 17-oje parduotuvių buvo nusamdyta finansų patarėjų UAB „Porta Finance“.
[infogram id="a0556610-2ae8-463d-9838-54dfd4ff84aa" prefix="H5l" format="interactive" title="Copy: „Rimi“ ir „Iki“ turi atsisakyti šių parduotuvių"]
