Žlugo „Rimi“ ir „Iki“ sandoris, savininkai – nustebinti

„Šis sandoris negalimas“, – Konkurencijos tarybos poziciją išsakė jos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Navickaitė. Bendrovės sandorį tikėjosi užbaigti šių metų antrąjį ketvirtį.

Konkurencijos taryba paskelbė, kad UAB „Rimi Lietuva“ neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos institucija buvo patvirtinusi kaip sąlygą sandoriui. VŽ primena, kad ši buvo atsisakyti dalies verslo – 17-os „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvių, kurių „Rimi Lietuva“ turėjo atsisakyti norėdama užbaigti „Iki“ tinklo įsigijimo sandorį.

Konkurencijos tarybai netiko tinklo „Rimi“ surasti potencialūs šių parduotuvių pirkėjai.

„Įvertinusi „Rimi“ pateiktas alternatyvas, institucija priėjo išvados, kad potencialūs pirkėjai neužtikrintų tvarios ir ne mažiau veiksmingos konkurencijos, nei sudarė perimamas verslas kiekvienoje konkrečioje perleidžiamoje parduotuvėje iki sandorio įgyvendinimo. Konkurencijos ekspertai vertino keletą aspektų: potencialaus pirkėjo finansinius ir kitus išteklius bei patirtį valdant pakankamo dydžio mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse verslą; prekių įsigijimo sąlygas; pirkėjo suinteresuotumą ir galimybes išlaikyti ir (arba) plėtoti mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis nespecializuotose parduotuvėse verslą visose perleidžiamose parduotuvėse, kuris veiksmingai konkuruotų su „Rimi“ ir jos konkurentais“, – rašoma Konkurencijos tarybos pranešime.

VŽ šaltinių teigimu, minimas parduotuves pretendavo pirkti trys potencialūs investuotojai. Rinkoje kalbama, kad paskutiniams etape dalyvavo Kauno bendrovė „Šilas“, „S. Jurkus ir partneriai“ (prekės ženklai „Mastis“, „Jurkynė“, „Pas Stanislovą“) ir Latvijos „Mego“. Kiek anksčiau derybose dalyvavo ir bendrovė „Grūstė“, tačiau ji galutinio derybų etapo nepasiekė, rodo neoficialūs VŽ duomenys.

Plačiau, kokiais kriterijais remiantis buvo vertinami potencialūs pirkėjai, skaitykite ČIA.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad prieš pusmetį bendrovei „Rimi“ leidimas vykdyti koncentraciją buvo duotas tik su sąlyga, kad ši įgyvendins prisiimtus įsipareigojimus.

„Kai Konkurencijos taryba duoda leidimą vykdyti koncentraciją su tokiomis sąlygomis, sandoris negali būti baigtas, kol tos sąlygos nėra įgyvendinamos ir kol nėra pašalinamos identifikuotos konkurencijos problemos. Įgyvendinti įsipareigojimus yra labai svarbu, kad dėl verslo susijungimo vartotojai nepatirtų žalos“, – sakė Konkurencijos tarybos vadovas.

2017 m. spalio 18 d. Konkurencijos taryba leido „Rimi“ įsigyti 100% „Iki“ tinklą valdančios UAB „Palink“ akcijų ir įgyti pastarosios bendrovės kontrolę su sąlyga, kad „Rimi“ perleis dalį mažmeninės prekybos verslo.

Konkurencijos tarybai nustačius, jog dėl vykdomos koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija lokalinėse mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis rinkose, esančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, „Rimi“ įsipareigojo užtikrinti, kad 17 parduotuvių minėtose apskrityse būtų perleistos pirkėjui ar pirkėjams, galintiems veiksmingai konkuruoti mažmeninėje prekyboje.

„Rimi“ savininkai: esame nustebinti ir nusivylę

„Mes esame nustebinti ir nusivylę šiuo sprendimu. Mes kruopščiai ištyrėme rinką ieškodami kiekvieno galimo pirkėjo. Mes pateikėme Lietuvos Konkurencijos Tarybai kelis skirtingus variantus su keturiais skirtingais pirkėjais. Juos iš anksto buvo patvirtinęs patikėtinis, kurį Konkurencijos taryba paskyrė tam, kad jis įvertintų pirkėjus ir susitarimus“, - „ICA Gruppen“ vadovas Peras Strombergas cituojamas „Nasdaq“ biržoje patalpintame pranešime.

„Rimi“ ir „Iki“ koncentracijos priežiūra buvo patikėta UAB „Porta Finance“. 

Vadovas teigia, kad Lietuva ir toliau išlieka svarbia rinka grupei ir ji toliau dėmesį skirs organiniam augimui.

Neoficialiais VŽ duomenimis, „ICA Gruppen“ neatmeta galimybės dėl šio Konkurencijos tarybos sprendimo kreiptis į tarptautinį arbitražą ar Švedijos investicijų užsienyje apsauga besirūpinančias institucijas.

„Iki“ prekybos tinklo atstovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad Konkurencijos tarybos sprendimas reiškia, kad abi bendrovės, kaip iki šiol, tęs veiklą kaip konkurentai. 

„Mūsų kasdienybėje niekas nesikeičia, mes dirbame kaip ir iki šiol (...)“, – teigia p. Čaikauskaitė VŽ atsiųstame komentare.

Šiuo metu „Iki“ valdo 232 parduotuves, „Rimi Lietuva“ – 56.

Pirkėjui šiame sandoryje atstovavo Švedijos „SEB Corporate Finance“ ir Lietuvos „Summa Advisers“ (finansiniai patarėjai) bei Švedijos „Gernandt & Danielsson“ ir Lietuvos „Valiunas Ellex“ (teisiniai patarėjai). UAB „Palink“ sandoryje atstovavo Lietuvos advokatų kontora „Sorainen“. 

„Mūsų tikslas buvo rasti pirkėjus atrinktoms parduotuvėms, mes tą padarėme ir pasirašėme pirkimo-pardavimo sutartis. Iš mūsų pusės padarėme viską, kad sandoris būtų sklandus“, – sako Žygintas Mačėnas, „Summa Advisers“ vadovaujantis partneris.

[infogram id="a0556610-2ae8-463d-9838-54dfd4ff84aa" prefix="JTB" format="interactive" title="Copy: „Rimi“ ir „Iki“ turi atsisakyti šių parduotuvių"]

[infogram id="7b248418-117e-49dd-a038-5a36ba5754d8" prefix="uzG" format="interactive" title="UAB „Palink“ pardavimo pajamos 2008-2016 m., mln. Eur"]

[infogram id="308a9915-079b-4098-b2f4-75ab0e1425ac" prefix="p3d" format="interactive" title="„Rimi Baltic“ pardavimai"]