Didmeninė elektros kaina Lietuvoje liepą augo 7%
Tam įtakos turėjo dėl karščių augęs elektros suvartojimas, sumažėjusi saulės elektrinių generacija ir maksimaliai išnaudotos importo iš Švedijos galimybės, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Tokia pati elektros kainą liepos mėnesį buvo ir Latvijoje bei Estijoje.
„Nepaisant to, kad liepą saulės elektrinės gamino daugiausia elektros Lietuvoje, lyginant su birželio mėnesiu, jų gamyba sumažėjo dešimtadaliu. Trumpėjantis šviesos laikotarpis paroje, dideli karščiai, mažinantys saulės modulių efektyvumą ir didesnis debesuotumas lėmė mažesnę gamybą liepos mėnesį, lyginant su birželio ar gegužės mėnesiais“, – pranešime cituojamas Ramūnas Bikulčius, „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas.
Jis taip pat pridūrė, kad liepos mėnesio antroje pusėje sumažėjo „NordBalt“ jungties tarp Lietuvos ir Švedijos pralaidumų ribojimai, tačiau importo srautas liko pilnai užpildytas ir jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 99% Lietuvos kryptimi.
Liepos mėnesį 18 kartų formavosi neigiamos valandinės elektros kainos, kai birželį tokie atvejai fiksuoti 16 kartų. Tuo metu balandį ir gegužę neigiamos valandinės elektros kainos formavosi atitinkamai 25 ir 36 kartus.
Lietuvoje elektros suvartojimas liepą augo 4%, iki 979 gigavatvalandžių (GWh). Tuo metu elektros gamyba šalyje augo 6%, iki 626 GWh.
Vietinės elektrinės pagamino 64% šalyje suvartotos elektros. 34% šios elektros pagamino saulės jėgainės, vėjo jėgainės – 29%, šiluminės elektrinės – 15%, hidroelektrinės – 13%, kitos – 9%. Gamyba labiausiai augo hidroelektrinėse – 23%.
Liepą Lietuva importavo 696 GWh elektros – 8% daugiau nei prieš mėnesį. Bendras importo srautas sudarė 47% šalies suvartojimo. 73% energijos liepą importuota per „NordBalt“ jungtį, 24% – iš Lenkijos.
Eksportas praėjusį mėnesį Lietuvoje augo 6%, iki 235 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 78%, o likę 22% – į Lenkiją.
