D. Kreivys atmeta ESO tenkančią kritiką
„Matome, kiek žmonių dirba, likviduoja pasekmes kai elektros atkūrimo sąlygos yra ypatingai sudėtingos. Teko lankytis vakar vienoje iš tokių atkarpų (Vilniaus rajone – BNS), kur matome, kad žmonės dirba ir purve, ir dieną, ir naktį, tai turbūt sakyti, kad ESO dar kažko nedaro, aš nedrįsčiau“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė D. Kreivys.
Ministras taip pat pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį į elektros tinklus investuota per 1,7 mlrd. Eur, o per ateinančius 10 metų planuojama investuoti dar 3,3 mlrd. Eur.
„Šita audra buvo didesnė negu prieš ketverius metus siautusi „Laura“, kurios pasekmės buvo 500.000 nutrūkimų, ir šita audra yra stipresnė ir buvo tik 300.000 nutrūkimų. Tai reiškia, kad priemonės, kurių buvo imtasi – kabeliuotos pagrindinės linijos, valomos proskynos – tai darbas buvo daromas, toliau tą darbą reikia tęsti“, – sakė D. Kreivys.
VŽ šiandien rašo, kad neišspręstų problemų vis dar apstu. Pagrindinė elektros tiekimo nutraukimų priežastis – dėl gamtos sąlygų poveikio ir kitų priežasčių pažeistos elektros tiekimo linijos. 68% elektros linijų ESO tinkle yra oro linijos, kurių pažeidžiamumas yra gerokai didesnis nei požeminių kabelių linijų.
ESO teigimu, nuolat vykdomas oro linijų kabeliavimas įvairiuose regionuose, tačiau likusių oro linijų kabeliavimo kaina siektų, preliminariu vertinimu, daugiau nei 6 mlrd. Eur, todėl pavojingų medžių šalinimas yra efektyvesnis, greitesnis ir ekonomiškesnis būdas. Tačiau tam dažnai priešinasi gyventojai, norintys išsaugoti medžius.
Pagal planą 2022–2031 m. numatoma iš viso pakeisti 327 km oro linijų į kabelines linijas, iš jų 123 km miške. Tai yra 18% linijų ruožų, kurie yra neatsparūs stichiniams reiškiniams.
Pagal atnaujintą 2024–2033 m. planą numatoma iš viso pakeisti 306 km oro linijų į kabelines linijas, iš jų 109 km miške. Tai yra 16% linijų ruožų, kurie yra neatsparūs stichiniams reiškiniams.
Vadinasi, atnaujintame investicijų plane ambicijos pertvarkyti 35 kV oro linijas netgi traukiasi.
