„Vilniaus vandenys“ iki 2033 m. investuos daugiau kaip 600 mln. Eur

Visa tai tam, kad įmonė iki 2030 m. taptų klimatui neutralia ir tuo pačiu būtų užtikrintas organizacijos atsparumas išorės faktoriams – reikiama infrastruktūros parengtis susidoroti su daug didesniais nuotekų kiekiais, kuriuos sąlygoja klimato kaita ir momentiniai rekordiniai kritulių kiekiai, ir nauji aplinkosauginiai reikalavimai, skelbia bendrovė.

 „Mūsų planuojamų įgyvendinti investicinių projektų ir inovacijų pagrindas – finansinio tvarumo augimas. Infrastruktūros priežiūra ir plėtra privalo būti subalansuota – mūsų patirtos būtinosios sąnaudos ir įgyvendintos investicijos turi atitikti generuojamas pajamas, o planuojamos įgyvendinti investicijos turi atitikti įsiskolinimo apetitą“, – pranešime cituojamas Saulius Savickas, „Vilniaus vandenų“ vadovas.

Iš „Vilniaus vandenų“ įgyvendinamų strateginių tikslų gyventojams labiausiai apčiuopiamas yra šalto vandens apskaitos skaitmenizavimas mechaninius vandens skaitiklius keičiant išmaniais ultragarsiniais skaitikliais. Jie tiksliai surenka, apdoroja ir perduoda vandens suvartojimo duomenis. Gyventojams ir įmonėms nebereikės kas mėnesį deklaruoti vandens suvartojimo rodmenų, o užbaigus visą projektą, vartotojai galės kasdien sekti vandens suvartojimą, išmani sistema leis operatyviai identifikuoti vandens nuotėkius būstuose, daugiabučių tinkluose ir miesto vandentiekio sistemoje.

Vandentiekio tinklo skaitmenizavimo projektas bus užbaigtas iki 2030 m., bendros investicijos sieks 39,4 mln. Eur. Jo metu bus pakeista 350.000 skaitiklių. 2023 m. jau buvo sudiegta beveik 80.000 skaitiklių.

Be to, per artimiausią dešimtmetį bendrovė vykdys geriamojo vandens ir nuotekų tinklų plėtrą, vandentiekio tinklų rekonstrukciją, vandens gerinimo įrenginių ir vandenviečių statybą bei rekonstrukciją. Siekiant patenkinti vien naujų tinklų statybos poreikį reikalingos apie 120 mln. Eur investicijos. Iki 2033 m. „Vilniaus vandenys“ planuoja pastatyti apie 250 km naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Bendrovė taip pat planuoja tapti energetiškai nepriklausoma.

„Iki 2032 m. didžiausioje Lietuvos nuotekų valykloje turime ir daugiau ambicingų tikslų – padidinti energijos gamybą iš nuotekų dumblo, įrengti saulės elektrines ir energiją kaupiančias baterijas, kad galėtume visiškai atsisakyti iškastinio kuro elektros ir šilumos gamybai. Visa tai padės amortizuoti energijos išteklių kainų šuolių poveikį įmonės veiklai“, – dėsto S. Savickas.

Vilniaus nuotekų valykla jau dabar yra šiuolaikinės žiedinės ekonomikos pavyzdys. Išvaliusi vandenį, ji perdirba likusias atliekas į vertingą antrinę žaliavą – žaliąsias biodujas šilumos ir elektros gamybai, o termiškai apdorotą dumblą atiduoda kompostui gaminti, kuris naudojamas želdynams auginti ar atstatyti pažeistiems žemės paviršiaus sluoksniams.

„Iš nuotekų dumblo pernai jau pasigaminome beveik ketvirtadalį – 23% įmonės veiklai reikalingos elektros energijos arba 12,5 mln. kWh iš reikiamų maždaug 55 mln. kWh, o kartu su saulės jėgainėmis pagaminta energija pasigaminame 26% įmonei reikalingos elektros“, – teigia S. Savickas.

Šiuo metu „Vilniaus vandenys“ vertina galimybes naujam investicijų etapui į inovacijas – nuotekų valykloje pastatyti monodeginimo gamyklą, kuri nuotekų dumblą leistų išnaudoti dar efektyviau – joje būtų pagaminama 15% įmonės suvartojamos elektros energijos. Tai leistų visiškai atsisakyti gamtinių dujų – iš jų dabar gaminama šilumos energija dumblui džiovinti.