Skaičiuoja pirmuosius viščiukus: „Litgrid“ priėmė prašymų dėl 3,2 GW vėjo ir saulės elektrinių
Šie prašymai buvo pirmieji pateikti nuo kovo 13 dienos, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) patvirtinus naująjį Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą. Įvertinusi pateiktus dokumentus, „Litgrid“ priėmė 30 prašymų, kitus prašoma patikslinti, skelbia operatorė.
Pirminiais duomenimis, įvertinant tik šiuo metu priimtus 30 prašymų, bendra juose planuojamų įrenginių galia siekia 3.200 MW. Palyginti, tai viršija abiejų Ignalinos atominėje elektrinėje veikusių branduolinių reaktorių galią.
Priimtuose prašymuose vėjo elektrinių bendra galia siekia 1.650 MW, saulės jėgainių – 1.000 MW, energijos kaupimo įrenginių – 550 MW.
Iš viso operatorė sulaukė 63 prašymų prijungti 7.500 MW galios įrenginių.
„Užtikrindami skaidrumą ir pralaidumų rezervavimo proceso aiškumą, artimiausiu metu paskelbsime prašymų ir priskirtų prioritetų sąrašą viešai. Pirmasis prašymų teikimo ciklas truks iki birželio mėnesio. Tuomet visiems tinkamai patiektiems prašymams bus priskiriamas prioriteto eilės numeris ir pagal turimus pralaidumus perdavimo tinkle kviesime vystytojus sudaryti galią tinkle rezervuojančius ketinimų protokolus“, – pranešime cituojamas Ignas Junevičius, „Litgrid“ Atsinaujinančių energijos išteklių centro vadovas.
Pasak I. Junevičiaus, teikiant prašymus dažniausiai pastebimi trūkumai yra susiję su žemėtvarkos dokumentais.
„Teikiant prašymus, vystytojai turi kartu pateikti ir visų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro išrašus, žemės planus, vėjo elektrinių atveju pridėti žemės sklypų planuose nubraižytus elektrinių pamatus. Šią informaciją pateikė ne visi vystytojai arba ji buvo nepilna. Taip pat pastebėjome, kad dalies vystytojų pateikti savivaldybių leidimai yra nepakankamiems plotams pagal jų norimą vystyti elektrinės dydį. Pasitaikė atvejų ir kuomet su prašymu nebuvo pateikti jokie reikiami dokumentai“, – komentuoja I. Junevičius.
Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją.
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1.717 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be jau veikiančių elektrinių ir pateiktų naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3.700 MW saulės ir 2.100 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1.400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams, kurių aukcionai bus skelbiami šiais metais.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4.400 MW saulės ir 5.000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9.400 MW, arba maždaug 6 kartus daugiau nei dabar.
