Vokietija išjungė paskutines atomines elektrines

Vokietija šį žingsnį žengė nepaisant siekio nutraukti iškastinio kuro vartojimą ir suvaldyti energetikos krizę, kilusią dėl karo Ukrainoje.

Netrukus po vidurnakčio energetikos milžinė RWE savo pranešime patvirtino, kad trys likę reaktoriai buvo atjungti nuo elektros tinklo.

„Tai eros pabaiga“, – pridūrė bendrovė.

Kad pažymėtų reaktorių uždarymą, prieš branduolinę energetiką nusiteikę demonstrantai keliuose Vokietijos miestuose išėjo į gatves. Aplinkosaugos grupės „Greenpeace“ atstovai surengė šventinį vakarėlį prie Brandenburgo vartų Berlyne, kur simboliškai užmušė dirbtinį dinozaurą.

„Mes nutraukiame pavojingą, netvarią ir brangiai kainuojančią technologiją“, – sakė Žaliųjų partijos parlamento narys Juergenas Trittinas.

Didžiausia Europos ekonomika branduolinės energijos siekė atsisakyti nuo 2002-ųjų, tačiau buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 2011-aisiais įvykusios Fukušimos elektrinės avarijos Japonijoje paspartino atsisakymo procesą.

„Branduolinės energijos rizikos galiausiai tampa nevaldomomis“, – sakė vokiečių aplinkos ministrė Steffi Lemke, kuri šią savaitę prieš Didžiojo septyneto (G 7) valstybių aplinkos ir klimato ministrų susitikimą Japonijoje lankėsi nelaimės ištiktoje Fukušimos elektrinėje.

Sprendimas pasitraukti buvo populiarus šalyje, kurioje veikia stiprus judėjimas prieš branduolinę energetiką. Priešiškas jai nuotaikas kursto išliekančios baimės dėl Šaltojo karo konflikto ir atominių katastrofų, tokių kaip Černobylio atominės elektrinės avarija Ukrainoje.

Tuo metu daugelis Vakarų šalių didina investicijas į atominę energiją, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį. VŽ rašė, kad, nepaisant pasitaikančių reaktorių nelaimių, geopolitiniai aspektai bei klimato kaita Silicio slėnio investuotojus verčia rimčiau atsigręžti į branduolinę energetiką ir daugiau investuoti į atominės energetikos startuolius.