Antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje bus įgyvendinamas be valstybės paramos

Numatoma, jog pirmojo vėjo parko konkursą laimės vystytojas, pasiūlęs didžiausią vystymo mokestį, kuris galės būti skirtas aukštų energijos kainų padarinių mažinimui ir tolimesniam atsinaujinančios energetikos skatinimui.

„Mums būtina itin sparčiai didinti vietinę elektros generaciją. Pirma, dar vienas jūros vėjo parkas padidins vietinę elektros gamybą iki pusės reikalingo poreikio. Antra, gautas vystymo mokestis leis valstybei kompensuoti patirtas papildomas išlaidas skolinantis gyventojų kompensacijoms už elektrą“, – pranešime cituojamas Dainius Kreivys, energetikos ministras.

Skirtingai nei pirmojo jūros vėjo parko atveju, vystytojas vykdys projektą be papildomos valstybės paramos, taip pat turės pats atlikti visus reikalingus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir kitus susijusius veiksmus. D. Kreivys akcentuoja, jog pataisose numatyti procedūriniai pakeitimai, susiję su konkurso organizavimu, leidimų išdavimu ir kt., leis projektą įgyvendinti maksimaliai sparčiais tempais.

Konkurso laimėtojas taip pat bus atsakingas už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje ir už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Vystytojas taip pat privalės atitikti nacionalinio saugumo reikalavimus.

Jei Vyriausybės patvirtintoms pataisoms pritars Seimas, jos turėtų įsigalioti 2023 m. vasario 1 d.

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuva pasigamino 37,8% energijos poreikio, beveik du trečdalius jos – 62% sudarė elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių.  

Planuojama, jog Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga 2028 metais pradėsiantis veikti maždaug 700 MW galios vėjo elektrinių parkas kasmet galėtų pagaminti iki 3 TWh elektros.

Statybos numatytos apie 30 km nuo kranto ties Palanga.