SkGD terminalas tapo pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalui tapus pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims, prognozuojama, kad 2023 metais iš SkGD terminalo (per Klaipėdos stotį) į bendrą Lietuvos dujų sistemą bus įleista apie 32 teravatvalandės (TWh), arba 78,7% visų dujų. 2021 metais iš Klaipėdos SkGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62% viso dujų kiekio, 2020 metais 21,9 TWh (77%).
Tai numatoma Amber Grid dešimties (20222031) metų tinklo plėtros plano projekte, kurį viešajai konsultacijai pateikė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Taryba išskyrė pagrindinius pokyčius, palyginti su 20202029 metų planu.
Dėl karo Ukrainoje Lietuvai nuo balandžio visiškai nutraukus rusiškų dujų importą artimiausiais metais bendrovė Amber Grid Lietuvos poreikiams neįleis dujų per Kotlovkos dujų apskaitos stotį pasienyje su Baltarusija jos per čia bus transportuojamos tik tranzitu į Kaliningrado sritį.
Per Kotlovkos stotį pernai buvo įleista 26% visų į šalį įleistų dujų. Pastaraisiais metais į Kaliningradą perduodamas dujų kiekis svyravo tarp 26 ir 28 TWh, o vėlesniais metais tikimasi perduoti apie 2627 TWh dujų.
2023 metais 11,6% dujų numatyta įleisti šiemet pradėjusiu veikti dujotiekiu į Lenkiją per Santakos stotį, dar 9,7% per Kiemėnų stotį pasienyje su Latvija. Per pastarąją pernai buvo įleista 12% dujų.
Per vidinius išleidimo taškus naudotojams Lietuvoje perduodami dujų kiekiai ateityje bus 27% mažesni nei ankstesniame plane: 2023 metais 22,6 TWh, nuo 2024 iki 2031 metų po 20,5 TWh.
Bendrovė 20222025 metais planuoja įgyvendinti bandomąjį žaliojo vandenilio (pagaminto naudojant atsinaujinančių išteklių energiją) projektą Power-to-gas (P2G).
Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumui padidinti reikės papildomai 4 mln. Eur. Įgyvendinus projektą į Latviją bus galima transportuoti iki 47,6 TWh dujų per metus, o į Lietuvą iki 43,6 TWh.
Skaičiuojama, kad 20222026 metais magistralinių dujotiekių modernizavimui reikės 89,2 mln. Eur investicijų. 20232024 metais numatoma prie Amber Grid tinklų prijungti pirmuosius biodujų gamybos įrenginius, o 20222025 metais įgyvendinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą juo siekiama nustatyti, kaip dujų sistemą pritaikyti žaliojo vandenilio transportavimui.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti