Austrija ir Vokietija mažina dujų naudojimą, pradės deginti daugiau anglių

Papildyta informacija apie Vokietijos tikslą iki 2030 m. uždaryti anglimi kūrenamas elektrines

Institucijos bendradarbiaus su pagrindine šalies elektros tiekėja – „Verbund“ grupe, kad stotis pietiniame Melacho mieste vėl pradėtų veikti, nurodė vyriausybės kanceliarija.

Pranešimas buvo paskelbtas po neeilinio vyriausybės posėdžio.

Siekiama, kad būtų galima vėl gaminti elektrą naudojant anglis, jei to prireiktų kritiniu atveju. Tačiau procesas greičiausiai užtruks kelis mėnesius, Austrijos naujienų agentūrai APA sakė Aplinkos ministerija.

Melacho elektrinė, kuri buvo paskutinė šalyje anglimis kūrenama elektrinė, buvo uždaryta 2020 metų pavasarį, vyriausybei laipsniškai atsisakius aplinką teršiančios energijos, siekiant pereiti prie 100% atsinaujinančių energijos šaltinių.

„Pirmasis mūsų tikslas yra užtikrinti šalies aprūpinimą“, – teigė Karlas Nehammeris, konservatorius Austrijos kancleris, valdantis koalicijoje kartu su žaliaisiais.

Visgi 80% į šalį importuojamų dujų gaunama iš Rusijos, paaiškino jis.

„Kalbama apie trūkstamų rusiškų dujų pakeitimą kitais šaltiniais ar tiekėjais, kad būtų galima toliau kaupti atsargas“, – pridūrė kancleris.

Birželio viduryje Austrija turėjo sukaupusi 39% atsargų, sakoma vyriausybės pranešime.

Gegužės mėnesį vyriausybė parengė skubų planą, tačiau nusprendė žengti dar toliau, kai Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ paskelbė sumažinsianti dujų tiekimą.

Vokietija taip pat degins daugiau anglių

Vokietija pareiškė, kad, nerimaudama dėl galimo dujų trūkumo, apribos gamtinių dujų naudojimą elektros energijos gamybai ir pradės deginti daugiau anglių.

Taip pat Vokietijos ekonomikos ministerija teigė, kad ateinančiomis savaitėmis pradės veikti aukcionų sistema, kuri skatins pramonę vartoti mažiau dujų.

„Siekiant sumažinti suvartojimą, elektros gamybai bus naudojama mažiau dujų. Vietoj to turės būti naudojamos anglimi kūrenamos elektrinės. Tai nesmagu, bet šioje situacijoje beveik būtina mažinti dujų suvartojimą. Privalome ir darysime viską, ką galime, kad vasarą ir rudenį sukauptume kuo daugiau dujų. Žiemą dujų saugyklos turi būti pilnos. Tai yra svarbiausias prioritetas“, – sakė Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras, Žaliųjų partijos narys.

R. Habeckas pabrėžė, kad įtempta padėtis kilo dėl Vladimiro Putino, Rusijos vadovo, ir Maskvos sukelto karo Ukrainoje.

„Akivaizdu, kad tai yra V. Putino strategija, kuria jis siekia mus sutrikdyti, pakelti kainas ir suskaldyti. Mes to neleisime. Ginsimės ryžtingai, tiksliai ir apgalvotai“, – tikino šalies ekonomikos ministras.

„Reuters“ praneša, kad taip pat Vokietija susitarė su skolintoju KfW dėl 15 mlrd. Eur kredito Vokietijos dujų rinkos operatoriui, jog būtų galima greičiau užpildyti dujų saugyklas.

Berlynas pirmadienį paskelbė, kad neatsisako planų iki 2030 metų uždaryti savo anglimis kūrenamas jėgaines.

„Anglių atsisakymo data – 2030-ieji – visiškai nekelia abejonių“, – spaudos konferencijoje pareiškė Stephanas Gabrielis Haufe, Ekonomikos ministerijos atstovas.

Šis tikslas yra „svarbesnis nei bet kada“, atsižvelgiant į anglies dioksido išmetimą, kuris padidės dėl neseniai priimto vyriausybės sprendimo daugiau pasikliauti anglių energija.

Iki šiol jai pavyko sumažinti iš Rusijos gaunamų gamtinių dujų dalį nuo 55% prieš invaziją iki 35% šiuo metu.

Vyriausybė taip pat įpareigojo užpildyti dujų rezervuarus iki 90% iki metų pabaigos, kad sušvelnintų galimo tiekimo nutraukimo poveikį atėjus žiemai.

Tačiau Vokietijos vyriausybė, susidedanti iš socialdemokratų, liberalų ir Žaliųjų partijos atstovų, siekia „idealiu atveju“ iki 2030 metų uždaryti visas anglimis kūrenamas jėgaines. Susitarimas, pasiektas praėjusių metų pabaigoje, paankstino ankstesnės vyriausybės siekį tokias jėgaines uždaryti iki 2038-ųjų.