Lietuva ruošiasi išpirkti SkGD laivą „Independence“

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas teigė, kad „Independence“ pripažintas geriausia opcija.

„Įvertinus visus technologinius, komercinius aspektus bei aplinkybes, mes pripažinome, kad „Independence“, įrenginys, kuris šiandien dirba Klaipėdoje, yra geriausia opcija „Klaipėdos naftai“ išpirkti 2024 metų gruodžio mėnesį“, – kalbėjo M. Navikas.

Jis sakė, kad dabartiniai Klaipėdos terminalo naudotojai norėtų išlaikyti esamus arba turėti netgi geresnius parametrus, nei suteikia „Independence“. Savo ruožtu mažesnis laivas-saugykla mažintų terminalo Klaipėdoje patrauklumą, dėl to mažėtų terminalo išnaudojimas, augtų kaštai.

„Akivaizdi tendencija, jog apie 170.000 kub. m – tai yra ta saugojimo talpa, tokia pati, kaip ir „Independence“ atveju, – yra pasaulinė tendencija, ir praktiškai pastaruoju metu mažesnių nelabai yra ir daroma, na, galbūt Kroatijos mažesnis“, – sakė M. Navikas.

Lietuva svarstė variantus įsigyti naudotą laivą-saugyklą su išdujinimo įrenginiu (angl. FSRU), naują tokį laivą arba konvertuotą dujovežį.

Konkursui tarp pagrindinių sąlygų buvo numatytos pirkimo sumos „lubos“ (160 mln. Eur), prisitaikymas dirbti Lietuvos klimato sąlygomis (koks yra būdingas „Independence“), talpa ir kita.

Kaip jau skelbta vasarą, „Klaipėdos nafta“ nesulaukė alternatyvų „Independence“ laivui-saugyklai. Lietuva sieks išpirkti jį iš Norvegijos „Hoegh LNG“, iš kurios dabar jis yra nuomojamas.

„Matėme, kad rinka turi galbūt tiktai vieną – konkrečiai paminėtas laivo savininko „Golar“ laivas, – tačiau mūsų vertinimu, jo vertė buvo gerokai didesnė: nuo 200 mln. iki 225 mln. Eur. Bet jis būtų be uždaro veikimo sistemos („Independence“ turi šią sistemą – BNS), ir šitas laivas nebuvo pasiūlytas“, – sakė M. Navikas.

Kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojama susitarti su „Hoegh LNG“ ir patvirtinti „Independence“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindines sąlygas, o nuo 2022 gruodžio iki 2024 metų gruodžio – sudaryti sutartį, nurodė „Klaipėdos nafta“.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) yra paskolinęs „Klaipėdos naftai“ iki 160 mln. Eur SkGD laivui įsigyti.

Viceministrė: yra galimybių mažinti kaštus

Energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad terminalo nauda šaliai yra neabejotina net ir išaugus dujų kainoms, tačiau dar yra galimybių mažinti terminalo kaštus.

Seimo komisijos posėdyje I. Žilienė teigė, kad svarstoma apie pajėgumų užsakymo mechanizmo peržiūrėjimą, nes terminalas dar nėra išnaudojamas visu galimu pajėgumu. 

Pasak I. Žilienės, taip pat analizuojamos galimybės glaudžiau bendradarbiauti su Šiaurės ir Pietų šalimis.

„Antra kryptis yra integracija į regionines rinkas, tai yra, į Šiaurės šalių gamtinių dujų rinkas – Suomiją, Estiją, Latviją, ir taip pat pietų kryptimi, į Lenkijos gamtinių dujų rinką, o galbūt ir Ukrainos. Tai ta linkme dirbame ir matome, kad tikrai yra potencialo, kaip susimažinti tuos kaštus“, – aiškino I. Žilienė.

Be kita ko, ji paminėjo, kad trečiadienį uždarame komisijos posėdyje svarstytas klausimas dėl paskirtojo tiekėjo, tai yra, „Ignitis“, sąnaudų mažinimo kitais metais.

Viceministrė nedetalizavo pastarojo sprendimo, bet jau skelbta, kad valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ susitarė su Norvegijos „Equinor“ dėl sutarties pakeitimo, kuriuo įtvirtinama palankesnė SkGD krovinių tiekimo struktūra.

Grupė tuomet pranešė, kad pakeitimai leis sutaupyti 14–17 mln. Eur per visą likusį sutarties galiojimo laikotarpį – nuo kitų metų iki 2024 metų pabaigos. Dabar SkGD kroviniai iš „Equinor“ perkami gerokai brangiau nei dujos kainuoja rinkoje, o kainos skirtumą turi padengti visi dujų vartotojai.

I. Žilienė: kaip šalis jaučiamės komfortabiliai

Energetikos viceministrė trečiadienį taip pat teigė, kad laivas-saugykla leidžia Lietuvai apsirūpinti dujomis konkurencingomis kainomis.

„Kartais būna tokių kalbų, kad gal to laivo nereikėjo, nes vis tiek dabar tos gamtinių dujų kainos išaugo, būtent produkto kaina išaugo, tačiau prisiminus labai neseną patirtį – dar iki 2015 metų, iki atsirandant SkGD laivui, terminalui, pas mus kainų skirtumas, gamtinių dujų produkto kaina skyrėsi apie 12 Eur nuo TTF ir „Gaspool“ kainos, tai tikrai buvo labai ženklus skirtumas“, – kalbėjo viceministrė.

Anot jos, tas skirtumas buvo papildoma dedamoji, kurią sumokėdavo visi vartotojai. Savo ruožtu dabar, I. Žilienės teigimu, kainų skirtumas nuo Nyderlandų TTF sudaro mažiau negu 1 Eur.

„Turime priėjimą prie pasaulinių biržų ir gauname tikrai labai konkurencingą kainą (...) Mes dabar jaučiamės kaip šalis komfortabiliai, žinodami, kad galime gauti gamtines dujas iš viso pasaulio“, – sakė I. Žilienė.

„Independence“ į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė 2014 metų spalį. Terminalas veikia nuo 2015 metų pradžios.