R. Masiulis: energetikoje noriu pabaigti tai, ką pradėjau su SkGD terminalu

Publikuota: 2021-02-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis, vasario 22 dieną pradėsiantis vadovauti elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“, sako, kad pagrindiniai jo darbai yra sinchronizavimas, su Astravo atomine elektrine susijusios problemos ir pasiruošimas prijungti prie tinklų daugiau iš vėjo ir saulės pagamintos energijos pajėgumų. 

Iš 11-kos kandidatų pasirinktas 51-erių R. Masiulis ateina vadovauti įmonei itin svarbu metu, kai ji pradeda realius tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa projekto darbus, o iš Astravo atominės jėgainės Baltarusijoje į Lietuvą plūsta elektra, už kurią pagal įstatymą šalies vartotojai negali mokėti, tačiau, pasak energetikos ministro, jau moka. 

R. Masiulis atsakė į BNS klausimus. 

Kodėl nusprendėte dalyvauti „Litgrid“ vadovo atrankoje?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Sinchronizacijos projektas yra paskutinis didelis energetinis projektas mūsų energetinės nepriklausomybės kelyje. Man asmeniškai pabaigti tai, ką pradėjau su SkGD terminalu, būtų didelė garbė ir didelis malonumas.

Su terminalu buvo daug iššūkių, reikėjo įgyvendinti projektą labai greitai. Sinchronizavimui irgi keliamas panašus iššūkis, nes ir prezidentas, ir energetikos ministras skleidžia žinią, kad galbūt būtų galima pagreitinti bent pusmečiu jo įgyvendinimo pabaigą. Ar tai būtų įmanoma?

Detaliau galėsiu atsakyti po vasario 22 dienos, kai pradėsiu dirbti, bet, be abejo, visada reikia stengtis ieškoti trumpesnių kelių, pagreitinimų, ir šiuo atveju manau, kad teisingas žingsnis buvo įsteigti premjerės vadovaujamą šio projekto priežiūros komisiją.

Tokia pat komisija buvo įsteigta ir prie Butkevičiaus (buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus – BNS) prižiūrėti SkGD terminalo projektą ir būtent premjero, ministrų vaidmuo buvo labai svarbus, nes reikia koordinuoti veiksmus, leidimų išdavimo, priežiūros institucijų darbą, kad visi kuo skubiau atlikinėtų savo darbus.

Man šis sinchronizacijos projektas yra kaip tąsa to, ką aš dariau Klaipėdoje, o kadangi elektros energetika yra mano pagrindinė kompetencija, kur aš praleidęs savo visą profesinį gyvenimą,  žmones žinau, tame sektoriuje esu daugiau nei 20 metų, tai yra natūrali pozicija. 

Sinchronizavimas yra bendras trijų Baltijos šalių ir Lenkijos projektas, čia reikia ir derybinių gebėjimų, ir susikalbėjimo. Su latviais esama trinčių dėl Astravo elektros, jų gali būti ir su lenkais. Yra nuomonių, kad sinchronizavimo projektas gali strigti arba kilti jam grėsmių, jei Lietuva toliau importuos Astravo elektrą arba atominė jėgainė plėsis ir didins gamybą. Kaip vertinate tą situaciją, kaip reikės išlaviruoti?

Man reikėtų detaliau susipažinti su technine, komercine ir kita informacija. Bet neabejoju, kad „Litgrid“ ekspertai yra labai geri ir jie gali atsekti, iš kur ta elektra atiteka, ir anksčiau ar vėliau tai bus padaryta.

Kas liečia projektą ir tarptautinę jo prizmę, šiuo atveju labai džiaugiuosi ir dėl darbo ministerijose patirties. Tiek Energetikos, tiek Susisiekimo ministerijoje daug teko bendrauti tarptautiniu lygiu tiek su latviais, lenkais, estais. Ypač galiu pasidžiaugti gerais santykiais su lenkais, kur interesai šioje vietoje sutampa. Ką lenkams padarė vokiečiai, kai jie sinchronizavosi su Vakarų Europa, tai mums tą patį dabar padarys lenkai, jų intencijos yra labai geros, jie labai padeda mums, yra mūsų bendraminčiai. Tai labai džiaugiuosi, kad su lenkais reikės turėti reikalų, nes ir savo asmeniniais kontaktais, manau, prisidėsiu prie mūsų bendrų tikslų. 

D. Kreivys jau viešai pasakė, remdamasis „Litgrid“ informacija, kad Astravo elektra ne tik fiziškai teka, bet Lietuva sumoka už ją – taigi, jau finansuojame Astravo elektrinės tolesnę plėtrą. Dar įdomesnis dalykas, kad Lietuva realiai teikia Baltarusijai ir balansavimo paslaugas. Kaip būtų galima to išvengti?

Man per anksti komentuoti šią temą, reikia pamatyti visą medžiagą, kurią turi „Litgrid“. Bet neabejočiau „Litgrid“ ekspertų kompetencija ir gebėjimu matyti elektros srautus skirtinguose pjūviuose ir iš to daryti išvadas. Mes turim ekspertų, esam nuoseklūs savo veiksmuose ir galiausiai Astravo klausimą, bent tiek, kiek jis liečia Lietuvą, išspręsime.

Kiek tai užims laiko ir kokiu būdu bus padaryta, pamatysime vėliau, bet vienaip ar kitaip tai bus išspręsta, ir tai jokiu būdu nesustabdys mūsų sinchronizacijos. Aš pasitikiu tais ekspertais, kurie dirba energetikos sektoriuje, jie žino, ką daro, metodiškai, tvarkingai, ramiai, nesiblaškydami, ir gerai, kad tuo pačiu nevynioja dalykų į vatą ir sako taip, kaip yra. 

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis garsėjo kaip kovotojas su korupcija. Nenoriu pasakyti, kad kaip „Litgrid“ vadovas jis kelia sau tokį tikslą, bet ką apie tai dabar galvojate?

Kova su korupcija niekada nepamaišė, bet šioje pozicijoje pagrindiniai darbai yra sinchronizacija, Astravo klausimas ir pasiruošimas prijungimui didesnio kiekio atsinaujinančios energetikos. 

Dėl atsinaujinančios energetikos, beje, – kai kurie ekspertai kalba apie tai, kad jeigu Astravas gamins pigią elektrą ir ji tekės į mūsų rinką, tai atsinaujinančių išteklių energetikai kyla grėsmė, tai gali užkirsti kelią jos plėtojimui. 

Tokia rizika egzistuoja, reikia ją vertinti, bet valstybė turi instrumentų, kaip skatinti žaliąją energetiką, kaip spręsti tuos klausimus, be to, reikia suprasti, kad žalioji energetika irgi pinga. Jos savikaina krenta ir jei atsektume prieš porą metų buvusį vėjo energetikos konkursą, kur buvo pasiūlyta elektros kaina pagal rinkos kainą, tai mūsų žalioji energetika yra pasiruošusi dalyvauti šitoje rinkoje, pardavinėti pagal rinkos kainą.

Tiesą sakant, mano vizija apie atominę energetiką – ji nėra pigi. Vienintelis dalykas, kad gali būti specialus dempingas, bet reikia suprasti, kad kažkas galiausiai susimokės už tai, už dyką Baltarusija elektros irgi negali duoti. Tai mes darysim savo veiksmus, kad jos neįsileistume, kad būtų kita elektra kuo pigesnė pas mus Lietuvoje, na, ir turime įstatymą antiastravinį, kuriame aiškiai pasakyta, kad šios elektros negali būti čia, tai anksčiau ar vėliau mes tą pasieksime. 

Kokie dabar jūsų ryšiai su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu? 

Formalūs, darbiniai mūsų santykiai, mes nesame asmeniniai draugai. 

Ar „Opus Dei“ organizacija jus vis dar sieja, ar ne?

Mus nufilmavo „Opus Dei“ paskaitoje kartu (su D. Kreiviu – BNS) „Lietuvos rytas“ prieš 12 metų, nuo tol laiko jie rašo ir deda akcentą, kad mes abu esame „Opus Dei“ nariai, ir dėl to esą Kreivys bent jau mane remia. Aš nesu „Opus Dei“ narys, o kad aš vaikštau į bažnyčią, tai kokia čia problema? 

Ar konservatoriai jums siūlė dalyvauti rinkimuose ir formuoti Vyriausybę? 

Aš jau seniai buvau nesprendęs, kad traukiuosi iš politikos ir ta informacija buvo visiems žinoma, todėl diskusijų su manimi ir nebuvo dėl to. Visi žinojo, kad aš nenoriu dalyvauti, todėl ir nesiūlė. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

ESO: išmaniųjų skaitiklių projektas brangsta apie 10,5 mln. Eur 2

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovės „Sagemcom Energy and Telecom“ pernai gegužę...

Pramonė
2022.07.01
Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo dėl sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos milžinės...

Pramonė
2022.07.01
M. Keizeris paskirtas naujuoju „Epso-G“ vadovu 3

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris...

Vadyba
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
JAV pirmąkart aplenkė Rusiją pagal dujų tiekimo Europai apimtis 2

Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį pirmą kartą istorijoje Europai tiekė daugiau dujų nei Rusija, paskelbė...

Pramonė
2022.07.01
Didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų...

Pramonė
2022.07.01
Renovuojantiems šilumos punktus valstybė kompensuos iki 80% kaštų

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30%, o iki 80% šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų...

Pramonė
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
Teismas spręs, ar priimti „Inter RAO Lietuva“ skundą dėl sankcijų

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ skundžia teismui Finansinių...

Pramonė
2022.06.30
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ naujasis vadovas – R. Čepaitis

Nuo liepos 1 d. naujuoju „Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ vadovu paskirtas Robertas Čepaitis, pastaruoju...

Vadyba
2022.06.30
„Elektrum Lietuvos“ valdymo struktūros pokyčiai: atsiranda trijų narių valdyba

Latvijos grupei „Latvenergo“ priklausanti viena didžiausių Lietuvoje privačių energetikos bendrovių „Elektrum...

Vadyba
2022.06.30
Turtingiausių strateginių įmonių vadovų TOP 10 – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas

Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 m. turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos...

Vadyba
2022.06.29
Skirti pirmieji 5 mln. Eur įmonių atsinaujinančiai energetikai 1

Vyriausybė suteikė startą įmonių konversijos projektams – persiorientuoti iš taršaus iškastinio kuro...

Pramonė
2022.06.29
Lietuvoje pradedama 109 mln. Eur vertės elektros kaupiklių statyba

Lietuvoje pradedama keturių bendros 109 mln. Eur vertės 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba.

Pramonė
2022.06.29
Vilniaus ginčas su „Veolia“ Stokholmo arbitraže – išnagrinėtas

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį...

Pramonė
2022.06.29
Vokietija: žaliosios elektros lenktynės su dujomis ir atomu Premium

Vokietijoje nėra tiek saulėtų dienų kiek Pietų Europoje, tačiau vasarą saulės elektrinės lenkia dujomis...

Pramonė
2022.06.28
Seimas lengvina vėjo ir saulės jėgainių statybą 4

Seimas antradienį pritarė spartesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą numatančiam įstatymų pataisų –...

Pramonė
2022.06.28
Teismas vėl atmetė 240 mln. Eur vertės Lietuvos ieškinį „Veolia“

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį dar kartą atmetė daugiau nei 240 mln. Eur vertės valstybės ieškinį...

Pramonė
2022.06.28
VVĮ grynasis pelnas pernai smuko 19%, už 2021 m. išmokėta 183,7 mln. Eur dividendų

47 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grynasis pelnas pernai susitraukė 19%, iki 280 mln. Eur, kai 2020 metais...

Finansai
2022.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku