Prezidentūra sako, kad pienininkams žadama parama neadekvati, premjerė ragina juos kooperuotis

Ji pabrėžia, kad žemės ūkis yra strateginis Lietuvos ekonomikos sektorius, todėl valstybės parama krizės ištiktiems pieno gamintojams turi būti adekvati ir taikli.

„Valstybė į pieno ūkius per eilę metų yra investavusi šimtus milijonų eurų, šių investicijų negalima sau leisti prarasti. Dabar Žemės ūkio ministerijos pažadėta 8 mln. Eur parama nėra adekvati pienininkus ištikusiai krizei“, – ketvirtadienį BNS perduotame komentare nurodė prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos grupė.

Šalies vadovo patarėjai ketvirtadienį susitiko su protestuojančių pienininkų atstovais.

„Negalima tikėtis, kad visas problemas išspręs Europos Komisija. Juo labiau, kad pirmieji signalai iš Briuselio dėl išskirtinės finansinės paramos iš ES žemės ūkio sektoriaus rezervo buvo neigiami“, – teigiama komentare.

Pabrėžiama, jog Vyriausybė šios krizės akivaizdoje turėtų veikti greitai, nes kiekviena krizės diena didina grėsmę dėl konkrečių ūkių bankrotų ir didėjančios regioninės atskirties. 

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija pienininkams pažadėjo iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. Eur paramos už laikomas karves. Tačiau ūkininkai reikalauja bent 40 mln. Eur.

Premjerė ragina kooperuotis

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis.

Anot premjerės, žemdirbiams nesijungiant, jie neturėtų „išrašyti sąskaitos“ Vyriausybei dėl patiriamų nuostolių.

„Ne tokiais būdais problemos yra sprendžiamos. Todėl, kad iš esmės tai derybinės galios klausimas, tie subjektai, kurie stambūs, kur yra masto ekonomija, kurie tiekia didelius kiekius, turi derybinę galią, jie ir dabar tą kainą, tiekdami pieną, išsaugo pakankamai didelę. O mažiukams, kol kaina buvo aukšta, atrodė, kad jungtis galbūt nėra didelio reikalo (...), o dabar turi apie viską pagalvoti valdžia“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė premjerė.

„Galvojame, stengiamės ieškoti sprendimų proto ribose, bet ne tokių sprendimų, kur tiesiog valstybei išrašai sąskaitą už viską ir valstybė turi už viską sumokėti“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad praėję metai žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo rekordiniai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos augo nuo 50% iki 70%.

„Kas atsitiko praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje, kainos pradėjo koreguotis, kai kurios labai staigiai, ir pieno kainos taip pat, ir didieji ūkiai, kurie turi gerą derybinę galią su perdirbėjais, ant jų korekciją permesti nėra lengva, ant mažesniųjų ūkių korekcijos permetimas yra bloga susiklosčiusi tradicija per daugybę metų, nes perdirbėjai puikai žino, jei jie taip elgsis, tada visada triukšmą galima kelti prie Vyriausybės, reikalauti, kad Vyriausybė dengtų dalį kainos“, – sakė I. Šimonytė.

„Reikia suprasti, kad mes dengiame kainą, kuri yra ne Lietuvos vartotojų kaina, o kaina, kuria Lietuvos perdirbėjai išlaiko savo konkurencingumą užsienio rinkose“, – kalbėjo ji.

„Reiškia, mes dotuojame tokiu būdu Lietuvos perdirbėjų galimybę konkuruoti užsienio rinkose, nors Lietuvos vartotojas ant lentynos pirkdamas pieną sumoka visiškai europietišką kainą. (...) Čia yra šioks toks moralės klausimas, vis dėlto, tai kieno čia turėtų būti atsakomybė“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Vilniuje prie Seimo ketvirtadienį kiek daugiau nei 1.000 ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną perdirbėjams, surengė protesto akciją.

Žemės ūkio ministras K. Navickas pirmadienį pranešė, kad Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos (EK) prašo skirti po 18,6 mln. Eur paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Tačiau tokiai paramai reikia visų ES šalių narių ministrų pritarimo, o jo laukti teks apie dvi savaites.

Žemės ūkio ministerija taip pat pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį ir derybines pozicijas su supirkėjais, lanksčiau nustatyti kainas, įvesti derybose daugiau skaidrumo.