Prie Seimo susirinko 1.000 ūkininkų, reikalaujančių paramos tiems, kurie už litrą pieno negauna 35 ct
Papildyta akcijos akimirkomis, ūkininkų komentarais
„Mes, žemdirbių atstovai, nesutinkame su tuo, nes manome, kad tai yra neteisinga. Teisingumas turėtų būti tame, kad paramą turėtų gauti tie ūkiai, kurie iš tikrųjų negauna savikainos kainos pieno kainoje ir jie patiria didžiulius nuostolius“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas.
„Ne visiems pieno sektoriaus dalyviams yra prasta situacija. Matome, kad kai kurie ūkiniai subjektai už pieną gauna ir po 70 ct ir tai parodo, kad tokiems ūkiams tos paramos iš viso nereikėtų“, – pridūrė jis.
Pasak V. Buivydo, sausį didžiausią žalą patyrė virš 8.000 ūkininkų, pardavinėjusių pieną už 15–35 ct.
„Mūsų tikslas yra, kad ta parama būtų tikslinė būtent tai grupei ūkininkų, kurie generuoja didžiausią nuostolį“, – kalbėjo V. Buivydas.
Jis informavo, jog penktadienį dėl planuojamo 8 mln. Eur paramos paskirstymo numatytas ūkininkų atstovų susitikimas su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.
Anot V. Buivydo, 2021 m. pradžioje Lietuvoje buvo daugiau nei 114.000 ūkininkaujančių, tuo metu 2022 m. jų liko 86.000.
„Mes per dvejus metus netekome ketvirtadalio visų ūkininkų. Jeigu toliau tuos ūkius tiesiog taip paleisime jų pasitraukimui, to nestabdysime, tikrai tas Lietuvos kaimas ištuštės“, – teigė jis.
Žemdirbiai taip pat kritikuoja Aplinkos ministerijos planus visiškai atsisakyti nuo 2006 m. galiojančio ribojimo įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės – tai esą dar labiau paskatins ūkių nykimą.
„Mes, ūkininkai, suprantame, kad konkurencinėje kovoje su stambiais investiciniais fondais bus sudėtinga kovoti ir tas ūkių nykimas ir toliau tęsis“, – teigė V. Buivydas.
Pasak jo, papildomų iššūkių kelia ir šią savaitę Finansų ministerijos pristatyta siūloma mokesčių reforma.
„Jau dabar matome, kad yra naikinamos tam tikros lengvatos nekilnojamam turtui ir šioje vietoje smulkieji ūkininkai turės didelį iššūkį, po kurio klausimas, kiek jų galės išgyventi“, – sakė V. Buivydas.
Protestas
Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) ketvirtadienį prie Seimo rengia, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją, kurios metu ūkininkai reikalaus bent 40 mln. Eur paramos ir K. Navicko atsistatydinimo.
Vilniuje prie Seimo ketvirtadienį kiek daugiau nei 1.000 ūkininkų, auginančių karves ir tiekiančių pieną perdirbėjams. Akcija turėtų tęstis iki 16 valandos.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1906?placement=
Jonas Vilionis, vienas iš akcijos iniciatorių, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas, kalbėdamas susirinkusiems ūkininkams ir juos atėjusiems palaikyti tvirtino, kad ministras žemdirbių naudai „neišsprendė nė vieno klausimo“.
„Mums reikia, kad gautume tokią kainą, kad nebankrutuotume. Šiandien esamomis kainomis išgyventi negalime. Turime kovoti vieni už kitus, o ne laukti, kol kas ateis ir padarys už mus“, – teigė jis.
Marijus Kaktys, Ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus vadovas, susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tarp Seimo ir protestuojančiųjų išdėliotus didžiųjų prekybos tinklų maišus, prikrautus mėšlo: „Kai nebebus ko šerti, nebebus mėšlo kvapo, miestas jo pasiilgs.“
Tuo tarpu J. Vilionis BNS teigė, kad maišai su mėšlu simbolizuoja valdžios ir miestą maitinančio kaimo takoskyrą.
„Mes prie mėšlo pripratę, tos ribos ir neperžengsime, taip atsiribojame, jie (valdžia – BNS) tegu būna tyrame ore, o mes, kaip esame prie mėšlo, taip ir liksime“, – BNS sakė J. Vilionis.
Dalija pieną
Protesto akcijos metu iš dviejų cisternų nemokamai dalinamas pienas. Pasak žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ atstovų, atsivežtos keturios tonos.
„Geriau išdalinti, gera padaryti, nes nieko už jį (pieną – BNS) negausime nei čia, nei tiekdami perdirbėjams. Patys gaminti nieko negalime, nes turime tik melžiamas karves“, – teigė pieną dalinusios bendrovės atstovės.
Vadimas Kovalevskis, įmonės komercijos direktorius, BNS teigė, kad bendrovė yra „ant išgyvenimo ribos“: yra apie 500 melžiamų karvių, perdirbėjams patiekiama 16 tonų žaliavinio pieno, už litrą gauna 33 ct.
VERSLO TRIBŪNA
Europa, mažindama priklausomybę nuo žaliavų importo, gręžiasi į žiedinės ekonomikos principus. Tokiame kontekste vis dažniau kalbama apie vadinamąją miesto kasybą – žaliavų išgavimą ne iš žemės gelmių, o iš atliekų. „EMP Recycling“ veikla Lietuvoje rodo, kad šis modelis yra ne tik įmanomas, bet ir efektyvus.
Visoje Europoje yra taikomas išplėstinės gamintojo atsakomybės principas, kurio esmė – atsakomybė už tam tikrų produktų visą gyvavimo ciklą, įskaitant jiems tapus atliekomis po vartojimo. Įprastai principas taikomas griežtai laikantis ES reikalavimų, apibrėžiamų reglamentuose ar direktyvose ir perkeltų į Lietuvos teisinę bazę.
Šiemet rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimus, kurie įsigalios nuo kitų metų. Jie svarbūs gamintojams ir importuotojams, kurie į rinką išleidžia supakuotus gaminius ir yra atsakingi už pakuočių atliekų tvarkymą.
Darbuotojų kaita šiandien yra natūrali verslo realybė: žmonės ieško naujų iššūkių, nori išbandyti naujas karjeros kryptis, keičia darbdavius, sektorius ir netgi miestus. Visgi dalis išėjusiųjų grįžta – pastaraisiais metais į Jonavos „Achemą“ kasmet sugrįžta 10-15 proc. buvusių gamyklos darbuotojų.
„Mums tai mažai. Mažų ūkininkų savikaina mažesnė, o mūsų, didesnių ūkių savikaina didesnė. Mums tie 33 ct – išgyvenimo riba“, – BNS teigė jis.
V. Kovalevskis tvirtino, kad dalindama pieną bendrovė nori, kad žmonės, paragavę jo ir iš parduotuvės pakelio, pajustų skirtumą.
Lietuvos grūdų augintojų asociacija skelbė palaikantys pieno gamintojus. Aušrys Macijauskas, asociacijos pirmininkas, protesto akcijoje taip pat kalbėjo, kad Finansų ministerijos inicijuojama mokesčių pertvarka kaimui nenaudinga, nes žemdirbiams didės mokesčiai ir žadėjo, kad ketvirtadienį rengiama akcija ne paskutinė: „Bus dar didesnių ir smarkesnių.“
„Mes turime prisidėti prie miestiečių poreikių tenkinimo: kelių asfaltavimo, gatvių tvarkymo, mokyklų, darželių statymo. Mes to kaime iš viso neturime: mokyklos, darželiai, parduotuvės uždarytos, keliai dulka“, – aiškino jis.
Kol vyks akcija, pieno gamintojus atstovaujančių organizacijų delegacijos susitiks su prezidento Gitano Nausėdos atstovais, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte.
Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gegužę pienininkams pažadėjo iš valstybės biudžeto skirti 8 mln. Eur paramos už laikomas karves.
K. Navickas pirmadienį pranešė, kad Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams Europos Komisijos prašo skirti po 18,6 mln. Eur paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. Tačiau tokiai paramai reikia visų ES šalių narių ministrų pritarimo, o jo laukti teks apie dvi savaites.
Žemės ūkio ministerija taip pat pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti ūkininkų padėtį ir derybines pozicijas su supirkėjais, lanksčiau nustatyti kainas, įvesti derybose daugiau skaidrumo.
