Vyriausybė pateikė teigiamą išvadą dėl kailinių žvėrelių verslo uždraudimo

Be to, I. Šimonytė ūkininkų įvardytas šimtamilijonines sumas, kurios, jų teigimu, turėtų būti numatytos už verslų sužlugdymą kaip kompensacijos, pavadino nerealiomis.

„Finansines ataskaitas skaityti dalis mūsų moka. Kaip galima iš jų įvertinti tokiomis sumomis tuos verslus, man fantazijos trūksta. Yra objektyvūs duomenys, darbo užmokestis darbuotojų, rinka pajėgi įtraukti tuos žmones į kitas veiklas. Tam duodamas pereinamasis laikotarpis“, – komentavo ji.

Anot jos, sprendimą priims Seimas, o šią išvadą derinant teko įveikti devynis pragaro ratus.

Tuo metu Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, teigė, kad patiria didelį spaudimą, sklindant netiesai apie ūkius.

„Mus kaltino, kad atgauname PVM eksportuodami, o tai normalu. Melas buvo, kad vežame kailius į Rusiją, nors to nedarome. Paskutinėje versijoje kalbama apie gyvūnų gerovę, nors nėra atsižvelgiama į veterinarų nuomones“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot jo, verslui, kuris generuoja 50 ar 60 mln. Eur per metus, suplanuota 1 mln. Eur kompensacija yra nepriimtina: „Tai prasilenkia su Konstitucija.“

Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų vadovas, aiškino, kad būtina numatyti teisingas kompensacijas, nes kitaip ūkininkai ieškos teisybės Europos institucijose.

„Augintojai tikrai gins interesus ir gali atsitikti, kad tai kainuos 200 mln. Eur“, – skaičiavo jis ir kartu pasiūlė padaryti pauzę ir palaukti ES sprendimų.

Tiesa, I. Šimonytė tokiais skaičiais tik stebėjosi. Ji gana ironiškai įvertino ir Žemės ūkio ministerijos užsakytą studiją, apie kurią anksčiau rašė VŽ.

„Koks jau ten tos studijos gylis, tai atskiras klausimas. Šiam klausimui buvo skirta laiko, kad būtų remiamasi ne emocijomis, o faktais. Seimas priims galutinį sprendimą“, – kalbėjo ji.

ŽŪM atliko kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje kompleksinį poveikio vertinimą, kuriuo siekė numatyti galimas ekonomines ir socialines pasekmes, kurios galėtų iškilti, jei Seime būtų priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimai. Jais siekiama nuo 2026 m. uždrausti šalyje užsiimti kailinės žvėrininkystės verslu.

Už daugiau kaip 36.000 Eur užsakytas poveikio vertinimas rodė, kad bendra kompensacijų suma galėtų siekti 54–56 mln. Eur, tačiau ataskaitą įvertinęs finansų analitikas jos kokybę vertino ironiškai – geriau suskaičiuotų ir auksinis retriveris.

Dabar numatoma, kad vienkartinės kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma siektų apie 1 mln. Eur