Renčia užtvanką reformai

Urėdijų gaivinimo idėjos autoriai siekia, kad dėl šių pasiūlymų dar iki gruodžio 2 d. balsuotų Seimas ir šie netrukus įsigaliotų. Vienas urėdijų atkūrimo entuziastų – socialdemokratas Algimantas Salamakinas. Situacija – deja vu: 2015 m. pavasarį atmetus tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, buvo įteisinta A. Salamakino ir dabartinio žemės ūkio ministro „socialdarbiečio“ Andriaus Palionio teikta Miškų įstatymo pataisa, „kirviu iškalusi“ konkretų 42 miškų urėdijų skaičių. Tokiais veiksmais socialdemokratai tuomet smogė į nugarą savo partijos bičiuliui premjerui Algirdui Butkevičiui, išdrįsusiam pasikėsinti į neliečiamą „urėdijų klubą“.

Dabar A. Salamakinas kiek „nuosaikesnis“. „Nereikia grąžinti 42 urėdijų, užtektų ir mažiau“, – maloningai leidžia jis. Tai kiek gi urėdijų reikėtų A. Salamakinui ir jo partijos draugams, kuriems urėdijos buvo tapusios savotiškomis tėvonijomis, o urėdai – uoliais patarnautojais per medžiokles? Metų metais vieša paslaptis buvo ir tai, kad būtent medžioklėse buvo sprendžiami šalies politikai svarbūs klausimai. Urėdijos buvo likusi vienintelė nuo sovietinių laikų nepaliesta struktūra, kuri taip įnirtingai priešinosi, – galima tik įsivaizduoti, koks interesų mastas vyravo šioje srityje. Kazimieras Šiaulys, bemaž dvidešimt metų su urėdijomis dirbantis kaip rangovas ir medienos pirkėjas, VŽ pasakojo, kad dar prie Benjamino Sakalausko, buvusio Generalinės miškų urėdijos (po reformos ji panaikinta) vadovo, ir jo pavaduotojo Gintaro Visalgos buvo sukurta „totalitarinė, uždara“ sistema, kur visi paklusdavo vienintelei „generolo“ nuomonei, – na ir, pasak jo, urėdijų reformos svarstymo metu išryškėjo, kurios partijos dėl valstybinių miškų turėjo „labai didelių interesų“ (VŽ, 2017 07 11).

Todėl nenuostabu, kad 2017 m. liepos 11 d. balsuojant dėl Miško įstatymo pataisų, numatančių, kad nuo 2018 m. nebelieka nekintamo 42 urėdijų skaičiaus, socialdemokratai (valstiečių koalicijos partneriai) joms nepritarė. Pataisos buvo priimtos pasitelkus į pagalbą opoziciją.

„Šiandien krito paskutinis bastionas Lietuvoje“, – tuomet pasidžiaugė konservatorius Dainius Kreivys. Jis priminė, kad buvo laikas kristi valstybe valstybėje pramintiems „Lietuvos geležinkeliams“, vėliau priimti sprendimai konsoliduoti kelių priežiūros įmones, o dabar atvertas kelias labiausiai politizuotų Lietuvos valstybėje įmonių – urėdijų – reformai.

Urėdijų pertvarkos saga su pertraukomis tęsėsi dešimt metų. Beje, visos minėtos reformos buvo vieni svarbiausių reikalavimų, kuriuos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kėlė Lietuvai, pretenduojančiai tapti jos nare.

Dabar veikianti VĮ Valstybinių miškų urėdija turi 26 regioninius padalinius. Tačiau dėl „kritusio bastiono“ D. Kreivys per anksti apsidžiaugė. Nepraėjo nė dveji metai ir „grupė draugų“ ėmėsi revizuoti reformą. A. Salamakinas tikina, kad urėdijų reforma nepasiteisino, 1 mln. ha miško valdymas „iš centro Vilniuje“ neduoda rezultato, nes panaikinus urėdijų juridinį statusą, jas pavertus filialais neliko ir atsakomybės, nebėra konkurencijos, kokia esą buvo tarp 42 urėdijų. „Socialdarbietis“ Artūras Skardžius įregistravo kitą miškų pataisą, kuria siūloma iki 2020 m. liepos 1 d. įsteigti „Vyriausybės nustatytą skaičių miškų urėdijų“ ir perduoti joms įstatyme nurodytas miškų urėdijų teises ir pareigas, reikalingas miškų urėdijų funkcijoms atlikti.

Ar urėdijų gynėjų revanšas pavyks, parodys tolesnė įvykių eiga Seime. Tiesa, AAK posėdyje dalyvavęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir premjero patarėjas Giedrius Surplys aiškino, kad nemato priežasčių stabdyti reformą, ir ragino leisti įmonei dirbti. Ministras nedaugžodžiavo ir negailėjo kritikos siūlymams, kurių inicijavimu kaltino buvusius urėdus.

„Tas buvusių urėdų aktyvus veikimas rodo, kad tikslas ir siekiamybė yra viena. Jei šitaip, tai gal įrašykime realiai 42 urėdijas į įstatymą, kaip buvo“, – replikavo K. Mažeika. „Nebūkime ta valdžia, kuri kadencijos pradžioje padaro reformą, o pabaigoje ją atšaukia“, – į parlamentarų sąmoningumą apeliavo G. Surplys. Sureagavo ir prezidentūra: šalies vadovo patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis aiškino, kad urėdijų skaidymas „būtų didelis žingsnis atgal“.

VŽ tikisi, kad daugumai parlamentarų užteks sveiko proto nežingsniuoti atgal ir laikytis įsipareigojimų, duotų solidžiai tarptautinei organizacijai, kurios reikalavimas efektyviai ir skaidriai valdyti valstybines įmones pirmiausia reikalingas pačiai Lietuvai.