Įrangos Kinijai už 6 mlrd. USD pardavusių JAV bendrovių lobistai gaivina šiltus jausmus „Huawei“

Dar pavasarį JAV svarstė galimybę nutraukti puslaidininkių gamybai naudojamos įrangos pardavimą trims Kinijos bendrovėms, kurias vyriausybė susiejo su „Huawei“ – technologijų milžine, kuriai JAV taiko sankcijas ir kuri yra svarbi Kinijos bandymams kurti pažangius lustus.

Pribloškė verslų argumentai 

Savo ruožtu puslaidininkių įrangą gaminančios JAV bendrovės „Applied Materials“, „KLA Corporation“ ir „Lam Research“ tvirtino, kad šios trys Kinijos bendrovės yra pagrindinis jų pajamų šaltinis. JAV įmonės teigė, kad pardavusios įrangą šioms Kinijos bendrovėms jau uždirbo 6 mlrd. USD ir neketina sustoti.

JAV pareigūnus, kurie JAV technologijų srautą į „Huawei“ laiko grėsme nacionaliniam saugumui, šis argumentas pribloškė, rašo „The New York Times“. 

Gruodį paskelbtose taisyklėse jie galiausiai atmetė JAV bendrovių prašymą. Pareigūnai tvirtina, kad Kinijos gebėjimas gaminti lustus, kuriais kuriamas dirbtinis intelektas, valdomi autonominiai dronai ir vykdomos kibernetinės atakos, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl jie sugriežtino JAV technologijų eksportą, įskaitant praėjusią savaitę priimtas naujas taisykles.

JAV lustų įrangos bendrovės teigia, kad jos neprieštarauja griežtesnėms taisyklėms, jei jos bus taikomos ir tarptautiniams konkurentams. Jos daugiausia skundžiasi, kad JAV pramonė yra vienintelė, kuriai taikomi apribojimai, todėl Japonijos ir Nyderlandų bendrovės gali įsitraukti ir tiekti technologijas Kinijai. Jų teigimu, tai kenkia JAV bendrovėms ir kartu neleidžia kontroliuoti Pekino technologinės pažangos.

Minėtos JAV gamintojos pradėjo aktyvią lobistinę veiklą, kad pakeistų JAV laikyseną šiuo klausimu. 

Pelno nesiekiančios organizacijos „OpenSecrets“ duomenys rodo, kad „Applied Materials“, KLA ir „Lam Research“ išlaidos lobizmui nuo 2020 m. išaugo maždaug dvigubai.

Bendrovės „Applied Materials“ ir KLA leidiniui atsisakė pateikti komentarus, „Lam Research“ nurodė, kad „uoliai laikosi JAV eksporto kontrolės“ ir kad reguliariai dalyvauja „konstruktyviame dialoge su politikos formuotojais su prekyba susijusiais klausimais puslaidininkių pramonės, nacionalinio saugumo ir JAV inovacijų ekonomikos labui“.

Diskusijos dėl to, kaip geriausiai kontroliuoti technologijų eksportą, rodo, kad JAV itin sunku tartis su Kinija, kuri yra ne tik karinė varžovė, bet ir svarbi prekybos partnerė. Daugelis pareigūnų mano, kad lustų pramonę reikia ne tik reguliuoti, bet ir skatinti.

Be to, Kinija daug investuoja į technologijas ir šiuo metu stato beveik dvi dešimtis naujų lustų gamyklų. Pekinas taip pat priešiškai reagavo į naujausius JAV apribojimus, be kita ko, uždraudė retųjų žemių eksportą į Jungtines Valstijas ir pradėjo lustų gamintojos „Nvidia“ tyrimą, o tai gali reikšti, kad konfliktas dėl technologijų ir tiekimo grandinių gali plėstis.

„Huawei“ išlikimas

JAV vyriausybė tikėjosi, kad ji galėtų kontroliuoti „Huawei“, galingą Kinijos 5G tinklo produktų tiekėją, atkirsdama ją nuo įvairių svarbių komponentų. Nors „Huawei“ pati projektuoja ir gamina didžiąją dalį savo įrangos, ji buvo viena didžiausių Taivano lustų bendrovės TSMC, priklausomos nuo JAV technologijų, klientų. Pagal naujas taisykles TSMC uždrausta teikti paslaugas „Huawei“. 

Neturėdama prieigos prie pažangiausių lustų ir kitų prekių, „Huawei“ būtų susilpnėjusi iki žlugimo. Bent jau taip manė dauguma, rašo telekomunikacijos verslo sektoriaus naujienų portalas lightreading.com. 

Anot jo, prieš kelerius metus bandomosios sankcijos mažesniam Kinijos tiekėjui ZTE vos neprivertė jo pasitraukti iš verslo, tačiau „Huawei“ jos neturėjo tokio pat pageidaujamo poveikio. 

Nors iš pradžių, sugriežtinus apribojimus, bendrovė susidūrė su sunkumais, praėjusiais metais jos pardavimai išaugo dešimtadaliu, o grynasis pelnas padidėjo 145%. Tai daug didesni augimo tempai, nei pavyko pasiekti pagrindinėms „Huawei“ varžovėms „Ericsson“ ir „Nokia“. 

Iš dalies tai lėmė diversifikacija į naujas verslo sritis, tačiau „Huawei“ 5G tinklo įranga taip pat išliko itin konkurencinga.

JAV sankcijos neturėjo pastebimo poveikio „Huawei“ technologijų konkurencingumui, teigia kitos bendrovės, kuri vis dar naudojasi Kinijos gamintojo paslaugomis drauge su kitais įrangos tiekėjais, vadovas.

Iš pradžių manyta, kad dėl besaikio TSMC pagamintų mikroschemų kaupimo „Huawei“ turėjo pakankamai atsargų tinklo operatoriams aptarnauti galbūt porą metų. Atrodė, kad tai įrodo 2019 m. metinė ataskaita, kurioje nurodoma, kad atsargų sąnaudos išaugo 73% iki daugiau kaip 23,7 mlrd. USD. 

Tačiau senų TSMC lustų atsargos, regis, jau ištirpo, o „Huawei“ įrodė, kad gali įdiegti pažangius 7 nanometrų lustus į bazines stotis. Susirūpinimą kelia tai, kad jai gali nepavykti gauti mažesnių modelių. Kita vertus, sankcijų architektai manė, kad net 7 nanometrų lustai bus neįkandami „Huawei“.