Trijų denių „jachtutei“ – nauja gamykla Kauno rajone

„Judame į priekį, nes nebetelpame, mums reikia daugiau vietos. Paleidome šiemet naują 44 pėdų, arba 14 metrų, laivą ir projektuojame virš 50 pėdų, apie 17 metrų, ilgio“, – aiškina Saulius Pajarskas, „Marex Boats“ vadovas ir akcininkas.

Iki šių metų pabaigos bus suprojektuota 10.000 kv. m patalpų gamybai ir sandėliams su 40 metrų ilgio baseinu, kuriame tilptų 2 laivai, parodų sale. Investicija sieks apie 20 mln. Eur. Bus sukurta papildomai 30 naujų darbo vietų, nors, prireikus jų skaičius gali siekti ir 100 ar 150.

Pradėjus dirbti visu pajėgumu, „Marex Boats“ apyvarta išaugs nuo pernykščių 43 mln. Eur iki 65–70 mln. Eur, gal ir daugiau.

44 pėdų laivų per mėnesį bus pagaminama apie 3, 50 pėdų – pusantro, geriausiu atveju – 2 laivai.

Tarp Europos ir JAV

S. Pajarsko aiškinimu, į didesnių laivų segmentą krypstama todėl, kad jam nebaisūs rinkos bangavimai.

„Tai mes seniai supratome. Pandemija irgi labai išryškino, nors tuomet pirko viską. O ir dabar jaučiame pasekmes – antrinė rinka yra perpildyta ir kol ji neišsivalys, mažesni gamintojai kentės. Didesni laivai perkami stabiliai“, – teigia generalinis direktorius.

Tačiau 50 pėdų laivas, ko gero, bus didžiausias. Šiuo metu akcininkai yra apsisprendę, kad toliau į kitą segmentą nežengs. Nes tuomet jau reikėtų būti arčiau vandens.

Kitas svarus argumentas šiai investicijai – išsikovotas stiprus pripažinimas, gamintojas laikomas lyderiu savo segmente. „Marex Boats“ yra žinoma ne tik senojoje Europoje, bet ir Azijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Šiuo metu dėl tiekimo kalbamasi su japonais. Nors iki šiol pagrindinė pardavimų vieta buvo Europa, tai keisis.

Pasak S. Pajarsko, pagrindinė kryptis dabar –  Amerika. Šioje šalyje prieš metus pradėta rimčiau bendradarbiauti su potencialiais partneriais, įkurta įmonė „Marex Inc.“, nes kitaip būtų neįmanoma dirbti.

Į klausimą, o kaip muitai, S. Pajarskas atsako: jų neturėtų būti iš karto, veikiausiai bus pereinamasis laikotarpis. Kitas dalykas – marža.

„Amerikoje mūsų prekės yra brangesnės, ten visos kainos gerokai aukštesnės, amerikiečiai moka brangiai už laivus. Bet ten specifiniai reikalai. Ir mums su visa europietiška logika nebūtų jokių šansų ką nors padaryti. Bet yra žmonių, kurie mums, nors ir brangiai kainuoja, padeda, moko. Ir šviečiasi neblogų perspektyvų. Dabar jie klausia, kiek visos gamybos mums atiduosite?“ – pasakoja pašnekovas.

Skaičiuojama, kad maždaug 50% „Marex Boats“ produkcijos keliaus į JAV, nors tai nuskriaus produkcijos platintojus Europoje. Pirmiausia į JAV bus vežami mažesni kateriai iki 44 pėdų. Ar 50 pėdų laivus irgi ten eksportuos, verslininkas kol kas negali atsakyti.

O kaipgi be biurokratijos

Pradedamas gaminti 50 pėdų laivas yra apie 5 metrų aukščio ir sunkiai telpa dabartinėse katerių gamintojo patalpose.

Jis trijų aukštų. Apatinis aukštas – miegamieji, antrasis svetainė, trečias – vadinamasis „flybridge“ aukščiausias taškas, kuriame galima leisti laiką. Tai laivas vienai arba dviem šeimoms, 4 asmenims.

„Turiu pasakyti, kad tai visai kitas lygis. Jeigu galima taip palyginti – įžengėme iš lengvųjų automobilių segmento į sunkvežimių gamybą. Viskam, su kuo iki šiol gyvenome, reikia naujo supratimo nuo iki. Nes laive turime viską ir dar daugiau, kas yra namuose, pradedant skalbykle, džiovykle, orkaite, indaplove ir kt.“, – vardina vadovas.

Išauga ir tiekėjų skaičius. Ir kartais patenkama į absurdišką padėtį. Amerikai dabar gaminamus keletą laivų reikėjo aprūpinti buitiniais prietaisais, kurie maitinami 110 V įtampos elektra. O Europoje gaminami prietaisai tik 220 V. Skiriasi ir dažniai.

Taip susidurta su biurokratija, apie kurią šiomis dienomis tiek daug kalbama.

„Iš JAV mes bandėme atsisiųsti viryklę, orkaitę, dar kažką. Ir muitinė prie sienos apgręžė, išsiuntė atgal. Nes importuoti be europinio sertifikato jų negalima“, – skėsteli rankomis verslininkas.

Nors išimčių yra, teisės aktai sukurti taip, kad jomis pasinaudoti būtų beveik neįmanoma. Net ir laikiną įvežimą norint įforminti, yra daugybė kliuvinių. Gelbsti tik vokiečių „Miele“, kuri gamina tai, ko įmonei reikia, nors ir kainuoja gana brangiai.

Amerikoje parduodamo laivo kaina svyruos apie 1,5 mln. USD. Gali būti mažiau, gali būti daugiau, priklausomai nuo pirkėjo pasirinkimų. Europoje kaina galutiniam pirkėjui gali būti 1,1 - 1,2 mln. Eur.

Pirma, sako S. Pajarskas, atsiminkime, kad laivas statomas ilgai. Antra, laikomasi aukštų standartų. Ne tik „Miele“ prietaisai nėra pigūs. Alkantara, į zomšą panaši medžiaga, brangesnė už natūralią odą. Jos vienam laivui sunaudojama 40 ar 50 kv. m. Unikali medžiaga, kurią gamina vieninteliai italai, yra lengvai valoma, todėl ją naudoja „Audi“, BMV ir kitų automobilių gamintojai.

„Ją naudojame, nes taikome į prabangos segmentą“, – pabrėžia vadovas.

Projektuoti gamyklą planuojama baigti iki šių metų pabaigos, o statybas ketinama pradėti pavasarį. Per metus naują gamyklą tikimasi pasistatyti.

Kodėl dabar

Kalbėdamas apie verslo aplinką, S. Pajarskas neslepia, kad daugeliui laivų gamintojų dabar sunkūs laikai. Įmonei laikas taip pat nėra labai lengvas, tenka priveržti diržus. Vaizdžiai tariant – duonai užtenka, o štai sviestui ar tortui tenka pataupyti.

Bet dabar plėtrai pats geriausias laikas. Nes silpnesni, ne tokie populiarūs gamintojai yra patekę į nemokumo spąstus, daug nepajėgiančių sumokėti tiekėjams, atsiskaitantys pagamintais kateriais.

„Bet mes jau matome pavasarį ženklų, kad mūsų laivai pradės judėti. Plius Amerika. O ten nenormaliai didelė rinka, nėra ko lyginti“, – priduria pašnekovas.

Ieškant vietos gamyklai dairytasi netgi Turkijoje. Visgi, jeigu vėliau tektų plėstis, S. Pajarskas atkreiptų dėmesį į Ukrainą, kurioje pasibaigs karas.

„Iki šiol šiek tiek bendradarbiaujame su Ukrainos įmone. Joje vyrų neliko, moterys dirba. Sunkiai, aplink subombarduota. Kenčia logistiniai reikalai. Kalbu hipotetiškai, bet manau – perspektyvos geros, žmonių daug, ekonomika judės į viršų. Mes jau būtume anksčiau ką nors darę, jeigu ne tas korupcijos lygis, nesinori į tai grįžti. Tikėsimės, jie tai įveiks“, – svarsto „Marex Boats“ vadovas ir akcininkas.

Kauno rajono įmonės 75% priklauso Norvegijos bendrovė GRIP 1 AS, po 12,5% S. Pajarskui ir dar vienam fiziniam asmeniui.