Per metus nuo Lietuvai inicijuoto arbitražo „Belaruskalij“ ieškinio Lietuvai dar nepateikė
Tačiau nepaisant to, procesas vyksta, BNS patvirtino Susisiekimo ministerija.
„Sudarytas arbitražo teismas, nustatyta neutrali arbitražo vieta. Lietuvos atsiliepimas turės būti teikiamas po to, kai bus pateiktas „Belaruskalij“ ieškinys, kuris nuo „Belaruskalij“ Lietuvai inicijuoto arbitražo 2023 metų spalį vis dar nepateiktas“, – komentare teigia ministerija.
Jos teigimu, šalių ginčas nagrinėjamas pagal UNICITRAL (angl. United Nations Commission on International Trade Law, Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisija) 1976 taisykles, sudaromas specialus, šiam tikslui skirtas (ad hoc) arbitražas iš trijų arbitrų. Vieną jų skiria ieškovas, kitą – atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.
Pasak ministerijos, arbitražo procesas paprastai trunka apie trejus – penkerius metus. Pradžioje manyta, kad galutinis posėdis galėtų vykti 2026 metų vasarį, tačiau „Belaruskalij“ prašymu laikinai sustabdžius arbitražo procesą, tikėtina, kad tai įvyks vėliau.
Ministerija patikslina, kad arbitražas buvo sustabdęs procesą nuo birželio 24 dienos iki rugpjūčio 30-osios, dabar jis vėl atnaujintas.
Kai kurių BNS šaltinių teigimu, „Belaruskalij“ gali nuspręsti ir nebetęsti arbitražo, nes tai labai brangus procesas, reikalaujantis milijoninių išlaidų arbitrams ir advokatams.
„Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.
Kol Baltarusijos trąšų gamintoja nėra pateikusi ieškinio, nėra įvardyta ir reikalaujamų atlyginti nuostolių suma, tačiau, BNS žiniomis, „Belaruskalij“ skaičiuoja, jog Lietuvos sprendimas jai galėjo padaryti apie 1 mlrd. Eur nuostolių.
Šių metų kovą Vyriausybė skyrė 320.000 Eur advokatams ginče su „Belaruskalij“ už trijų mėnesių paslaugas. Vyriausybei jame atstovauja viena didžiausių Lietuvos teisinių paslaugų įmonių „Ellex Valiunas“ ir pasaulyje žinomas Londono advokatų biuras „Covington & Burling“.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas, kurio 30% akcijų turi „Belaruskalij“.
Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.
Dėl 1999 metais su Rusija ir Baltarusija pasirašytų investicijų skatinimo sutarčių denonsavimo spartos šiuo metu vyksta ginčas tarp valdančiųjų konservatorių ir Prezidentūros.
Vyriausybė gegužę nutarė nutraukti sutartis, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda iki šiol nepasirašė dokumentų, perkeliančių šį klausimą į Seimą.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę sakė, kad G. Nausėda turėjo pakankamai laiko perduoti Seimui svarstyti šį klausimą dar pavasario sesijoje.
Tuo metu G. Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė Žinių radijui teigė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo. Anot jos, prezidentas projektus Seimui pateiks artimiausiu metu.
