Antrajame „Sumanios pramonės“ konkurse išrinkti 9 finalininkai

Jei praėjusiais metais „Verslo žinių“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir metodinio partnerio EY organizuoto „Sumanios pramonės“ konkurso dalyviai daugiausia dėmesio skyrė energiją tausojantiems sprendimams ir veiklos optimizavimui, šiemet piešiamas kur kas platesnis strateginio konkurencingumo paveikslas.

Įvertinus dalyvių pateiktas paraiškas, atrinktos 9 finalinio etapo dalyvės.

[infogram id="053ae4e6-97fd-45e9-a031-2d0d9b8d2dfe" prefix="bAt" format="interactive" title="Sumani pramonė: finalas"]

Jomis tapo maisto gamintoja AB „Kauno grūdai“, korpusinių baldų gamybos UAB „Freda II“, paruošto ėdalo naminiams gyvūnams gamintoja UAB „Akvatera“, optinių lęšių kūrėja UAB „BOD Lenses“, saulės modulių ir kaupimo įrenginių gamintoja UAB „Soli Tek cells“, SBA grupės baldų gamybos UAB „Inno Line“, UAB „Klaipėdos baldai“, transporto priemonių detalių gamintoja UAB „CIE LT Forge“ ir metalo gaminių UAB „Baltec CNC Technologies“.

Šių meto konkurso nugalėtojas paaiškės balandžio 19 d. Vilniaus rotušėje organizuojamos konferencijos metu.

Nuo tiekimo grandinių iki dėmesio darbuotojams

Kalbant apie bendras gamintojų nuotaikas, prognozuojama, kad problemos, prasidėjusios dėl pramonės sustojimo pandemijos metu, išliks aktualios ir artimiausiu metu. Prie jų prisideda tiek nauji, tiek besitęsiantys iššūkiai – Rusijos agresija prieš Ukrainą, įtampa tarp JAV ir Kinijos, infliacija, recesija, medžiagų trūkumas ir tiekimo grandinės sutrikimai.

Dėl šių sukrėtimų pramonės įmonės artina tiekimo grandinę kuo arčiau savęs. Remiantis 2022 m. EY atlikta studija, 53% JAV ir Europos pramonės įmonių teigia, kad per pastaruosius 2 metus didžiąją dalį gamybos operacijų perkėlė arčiau savęs.

Nors Lietuvoje dabartinė geopolitinė situacija nėra palanki, tačiau gamybos įmonės gali ją išnaudoti savo naudai – priimti greitus sprendimus ir rasti novatoriškų būdų, kaip panaudoti technologinius sprendimus ir įgyti konkurencinį pranašumą. 

Svarbią vietą siekiant strateginių tikslų suvaidins ir kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas. Pramonė susiduria su vis didesne konkurencija dėl mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) krypčių darbuotojų. Jaunosios kartos susidomėjimas šiomis sritimis mažėja – daugelis jaunų žmonių renkasi darbą kitose, jiems dėl įvairių priežasčių (pvz., lankstesnių darbo sąlygų, platesnių karjeros galimybių ir pan.) patrauklesnėse srityse.

Kasmet aukštąjį mokslą renkasi vis mažiau stojančiųjų. Situacija ypač blogėja inžinerijos, gamybos bei technologijų srityse. 2022 m. minėtas studijų kryptis Lietuvoje rinkosi tik 12% abiturientų, o iš jų – tik 2,5% merginų. Anot Eugenijaus Valatkos, Kauno technologijos universiteto rektoriaus, per paskutiniuosius 5–6 metus stojančiųjų į inžinerijos mokslų pirmą kursą skaičius sumažėjo maždaug 2 kartus.

Įgūdžių ir darbo jėgos trūkumas verčia gamintojus skaitmenizuoti produktų kūrimo ir gamybos veiklą, kad būtų sumažintas darbo jėgos poreikis. EY atlikto „EY CEO Outlook Pulse Global Survey“ tyrimo metu gamybos įmonių vadovai nurodė, kad investicijos į technologijas ir automatizavimą, siekiant sumažinti darbo sąnaudas, yra pagrindinis strateginis veiksnys, gerinantis veiklos rezultatus.

Dekarbonizacija ir atsekamumas

Populiarus ir aktualus terminas ateinantiems metams – atsekamumas. 3 lygio (angl. Scope 3) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimu laikomas netiesioginių emisijų – t. y., ne paties verslo subjekto, o atskirų operacijų per visą tiekimo grandinę – rezultatu. Dėl to sparčiai didėja pramonės įmonėms keliami reikalavimai aiškiai žinoti ir valdyti savo tiekimo grandinę, tiekėjus. Turint aiškų matomumą, atsekamumą ir supratimą, kiek ir kurioje tiekimo grandinės vietoje išmetama teršalų, sukuriamos galimybės didinti efektyvumą ir taikyti sprendimus, mažinančius išmetamo CO2 kiekį.

Nuo 2024 m. visos ES veiklą vykdančios didelės įmonės, įskaitant ir įsikūrusias už ES ribų, turės atskleisti informaciją apie savo išmetamą ŠESD kiekį, įskaitant 3 lygio vertės grandinės išmetamą kiekį.

Be to, modernios pramonės įmonės vis aktyviau bendrauja su jas supančiomis bendruomenėmis, kad suprastų jų poreikius ir teigiamai prisidėtų prie jų vystymosi. Parama vietinėms iniciatyvoms, dalyvavimas ir investicijos į bendruomeninius renginius ir programas, atviras bendradarbiavimas su įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis yra tik keletas pavydžių.

Tvarumo aspektas perkant prekes ir paslaugas tampa vis svarbesnis. Kai kurie aplinkosauginiai reikalavimai jau taikomi tam tikruose viešuosiuose pirkimuose, tačiau galima tikėtis, kad privačios bendrovės taip pat kels vis daugiau tikslų. Tą akivaizdžiai matome kaimyninėje Skandinavijoje, kur verslai kelia aukštus tvarumo reikalavimus visiems savo partneriams.

Prognozuojama, kad veiklos optimizavimui gamintojai ir toliau investuos į tokias technologijas kaip daiktų internetas (angl. IoT), dirbtinis intelektas (angl. AI), didžiųjų duomenų (angl. big data) analizė ir debesų technologijos.

Sumanios gamyklos koncepcija, kurioje įrenginiai, sistemos ir procesai yra sujungti tarpusavyje, yra ir bus plėtojama toliau. Ši koncepcija įgalina stebėseną realiuoju laiku, duomenų apsikeitimą ir sprendimų priėmimą visos gamybos ekosistemos mastu taip didinant gamybos efektyvumą, gerinant atsekamumą ir tiekimo grandinės valdymą. 

Pramonės atveju, tai reiškia tarpusavyje sujungtus gamybinius įrenginius, kurie naudojant analitiką ir išmanius jutiklius, dirba optimaliai ir efektyviai. Prastovos sumažinamos iki minimumo dėl įgalintos nuspėjamosios techninės priežiūros (angl. predictive maintenance), kuomet remontas atliekamas tuomet, kai didėja sutrikimo tikimybė, kai atsarginės dalys remontui gali būti automatiškai užsakomos ir siunčiamos pagal nustatytą poreikį. 

Jutikliai, naudojantys mašininio mokymosi technologijas, atlieka automatinę kokybės kontrolę, stebi pagamintų produktų kokybę, automatiškai koreguoja gamybos procesą, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas. Algoritmai taip pat stebi energijos pasiskirstymą ir jį optimizuoja, siekiant didinti efektyvumą ir mažinti išmetamų teršalų kiekį. 

Naujovės konkurse

2023 m. konkurso dalyviai buvo vertinami pagal 8 dimensijas:

• Gamybos procesai;
• Gamybinių įrenginių priežiūra;
• Kokybės kontrolė;
• Darbuotojai;
• Duomenys ir rodikliai;
• Energetika;
• Medžiagų ir atsargų valdymas;
• Tvarumas.

[infogram id="c7e86a4f-bb53-49d3-8752-3fad1308957b" prefix="jFv" format="interactive" title="Konkurso „Sumani pramonė“ laimėtojai"]

Šių metų konkurse įtraukta nauja – integralumo – dimensija, kuria bus matuojama, kiek skirtingos sistemos įmonėje sąveikauja viena su kita – tai šiuolaikinės sumanios pramonės šerdis.

Keitėsi ir vertinimo principai. Įmonės sumanumo vertinimas pagal devynias anketoje pateiktas dimensijas sudaro 70% viso įverčio. Likusius 30% įverčio sudaro EY analitikų apskaičiuotas įmonės našumas. 

Jis skaičiuojamas remiantis 2022 m. įmonės Registrų centrui pateiktais duomenimis. Konkrečios įmonės našumas vertinamas atsižvelgiant į subsektoriaus našumo vidurkį.

Prie įmones jau lankiusių komisijos narių šio konkurso metu prisijungė Tomas Petrauskas, „Swedbank“ tarptautinių klientų skyriaus vadovas, ir Eugenijus Valatka, KTU rektorius.

Antrojo konkurso komisija

• Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas;
• Linas Dičpetris, EY partneris;
• Kęstutis Kasakaitis, „SAP Lietuva“ vadovas;
• Tomas Petrauskas, „Swedbank“ tarptautinių klientų skyriaus vadovas;
• Eugenijus Valatka, KTU rektorius.
• Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyr. redaktorius.