Automobilių detales Lietuvoje gaminančios įmonės pasigenda vietinių tiekėjų

Giedriaus Valucko, Baltijos automobilių komponentų klasterio (BACC) valdybos pirmininko, teigimu, Lietuvoje automobilių sektoriaus ekosistema kol kas skylėta, todėl dauguma rangovų ir tiekėjų turi būti samdomi iš užsienio.

„Norint užtikrinti tolesnę plėtrą, turime išspręsti tiekėjų trūkumo problemą. Šalyse, kuriose automobilių pramonė buvo vystoma dešimtmečiais, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Rumunijoje, dabar automobilių sektorius turi stiprią jį supančią ekosistemą, kai kiekvienai detalei ar paslaugai yra patikrintas tiekėjas. Labiausiai trūksta gamybos linijos įrengimo ir aptarnavimo tiekėjų, automatikos ir robotų integravimo sprendimus teikiančių įmonių – tiek pačios įrangos, tiek jos priežiūros ir programavimo paslaugų“, – pranešime cituojamas G. Valuckas. 

Automobilių pramonė yra griežtai reguliuojama, todėl ne tik gamintojai, bet ir jų tiekėjai privalo atitikti specialius reikalavimus. Rytis Bortkevičius, detales automobiliams gaminančios „CIE LT Forge“ įrenginių priežiūros vadovas, tikina, kad dėl vietinių paslaugų tiekėjų trūkumo, įmonė yra priversta atsisakyti kai kurių projektų. Labiausiai automobilių komponentų gamintojas pasigenda mechaninio apdirbimo, šaldymo įrengimų aptarnavimo tiekėjų.

Papildoma logistika

Lietuvos automobilių pramonės įmonės daugiausiai bendradarbiauja su tiekėjais Vokietijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Kinijoje. 

„Natūralu, kad dauguma tiekėjų yra būtent iš tų valstybių, kuriose automobilių sektorius yra labai stiprus ir veikia jau daugybę metų. Tačiau tuo pačiu matome, kad Rumunija ir Vengrija gali pasiūlyti konkurencingesnes galutinio produkto kainas, nes tiekėjų ekosistema labai išvystyta, tad ir tiekimo grandinė trumpa bei efektyvi“, – sako G. Valuckas. 

Jam pritaria ir Aidas Andziulis, „Continental“ Lietuvoje pirkimų vadovas. Anot jo, dėl papildomos logistikos gana reikšmingai išauga sąnaudos.

„Jei mes turime paslaugą užsakyti iš Vokietijos, o rumunai gali turėti vietinį tiekėją – mūsų produktas automatiškai tampa 30–40% brangesnius“, – skaičiuoja A. Andziulis.

Lietuvoje tiekėjams tiesiog trūksta patirties bendradarbiaujant su automobilių industrija. 

„Įmonės net nesusimąsto, kad savo veiklą galėtų pakreipti tokia kryptimi, kad teiktų paslaugas automobilių pramonės įmonėms. Turi vykti visos automobilių ekosistemos augimas – tik tada turėsime tvarų augimą kaip sektorius“, – svarsto Shayanas Ali, „Continental“ Lietuvoje vadovas.

Panašios nuomonės laikosi ir Maximas Zakletskis, „Hella Lithuania“ vadovas.

Pasak jo, tiekėjų Lietuvoje yra, tik jie kol kas dar nėra tokio lygio, kad galėtų tiekti komponentus automobilių gamybos įmonėms. 

„Automobilių pramonėje kokybės užtikrinimo sąlygų kartelė iškelta labai aukštai ir Lietuvos gamintojams dar šiek tiek reikia pasitempti. Tiek „Hella Lithuania“, tiek kiti BACC nariai yra pasiruošę padėti tokioms įmonėms pasiekti reikalavimus. Manau, kad Lietuvos įmonėms tai būtų didelė pagalba, o nauda būtų abipusė“, – teigia M. Zakletskis.

Lietuvos automobilių pramonės įmonėse dirba apie 15.000 darbuotojų, bendra sektoriaus metinė apyvarta 2021 m. siekė apie 875 mln. Eur.