Varėnos rajone užfiksuotas paukščių gripo židinys

Pasak VMVT, aplink paukščių laikymo vietą nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, ūkiui pritaikyti ribojimai, vieta dezinfekuota.

„Metas suklusti ir tiems, kurie augina tik keletą naminių paukščių savo reikmėms taip pat ir didelių paukštininkystės ūkių savininkams: pagrindiniai paukščių gripo nešiotojai ir platintojai – migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Jų migracija jau prasidėjusi, todėl naminių paukščių laikytojus prašome laukinės paukščių migracijos laikotarpiu laikyti savo paukščius uždarytus arba išleisti į lauką aptvertose aikštelėse, neleisti prie atvirų vandens telkinių, užtikrinti biosaugos laikymąsi, o pastebėjus paukščių sveikatos būklės pakitimus arba staiga nugaišus laikomiems paukščiams, nedelsiant informuoti VMVT“, – įspėja Audronė Mikalauskienė, laikinai einanti VMVT direktoriaus pareigas.

Paskutinį kartą paukščių gripo atvejai Lietuvoje buvo nustatyti 2021 m.

Per pastarąjį mėnesį paukščių gripo protrūkiai prasiveržė keliose šalyse: Argentinoje, kuri sustabdė savo paukštienos eksportą, Čilėje (ten dėl protrūkio buvo paskersta 40.000 paukščių), Kambodžoje, Prancūzijoje ir Estijoje.

Kambodžoje atvejai buvo patvirtinti žmonėms: ten paukščių gripu užsikrėtė du vienos šeimos nariai.

Sylvie Briand, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) epidemijų ir pandemijų pasirengimo bei prevencijos direktorė, apibūdino situaciją kaip „nerimą keliančią“ ir aiškino, kad PSO, atsižvelgdama į naujausius įvykius, peržiūri savo pasaulinį paukščių gripo rizikos vertinimą.

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija nuo 2021 m. spalio užregistravo beveik 42 mln. atskirų naminių ir laukinių paukščių ligos atvejų. Beveik 15 mln. naminių paukščių, nugaišo nuo šios ligos, o daugiau kaip 193 mln. buvo paskersti. Kai kuriose Europos šalyse dėl šio viruso parduotuvėse trūko kiaušinių.

Per pastaruosius 20 metų, PSO duomenimis, paukščių gripu pasaulyje sirgo 870 žmonių, iš jų – 457 mirė.