Pasiklydau matematikoje ir šiaip visiškai 'žalias' šioje temoje ir vis neapsisprendžiu ar visi šitie žali projektai labai gerai ar tik gerai ar dar neaišku ar blogai. Bet ar teisingai supratau: 10-imt tokių parkų ir iš esmės pasigaminame mums reikiamos elektros kiekį? Viskas labai paprasta atrodo. Ir gerbiamasis kiek supratau Jūs vienareikšmiškai už tokius projektus, bet gal galėtumėt taip pat ir iš kritinio kampo pakomentuot tokius projektus? Na negali būt viskas gerai.:)

Blogumas, kad kartais nei vejas pus nei saule svies. Ir nebus is ko nusipirkti nes aplinkines salis irgi link to eina. O kartais bus perteklius ir reikes atjungineti vejo jegaines. Stabilumo truksta. Gal ateityje atpigs akumuliatoriai ir issispresim, nes dabar budinciu duju elektriniu vistiek reik.

1. Viena pagrindinių problemų yra atsinaujinančių šaltinių stabilumas. Nėra kur kaupt pertekliaus dideliais kiekiais (vasara, žiema). 2. Plėtrą taip pat riboja išteklių trūkumas. Pvz. litis. jo daugiausiai Azijoj ir P. Amerikoj ir jo kasybos užteršia gamtą. 3. Kaina. Kolkas žalioji energija brangesnė už iškastinę. 4. Reiks iš esmės keisti perdavimo tinklų infrastruktūrą, kas kainuos milijardus (transformatorių pastotės, linijos), nes dabar tik 1/4 pasigaminam, vadinasi apkrovos padides 3-4 kartus. 5. Kaip užtikrint automobilių elekrofikaciją asmenų, kurie gyvena daugiabučiuose ?

Blogumas tik tas kad jeigu yra daug saules / vejo tai rinkoje (Nord pool birža) krenta kaina ir gaunasi taip kad elektros pagaminama daug bet uždirbama nedaug. (Bet čia jau privačios įmonės pastačiusios vėjo/saulės jegaines problemos) Dėl pertekliaus stipriai pergyventi nereik - yra Kruonis, visus 4 (o ateityje 5 o gal ir daugiau) agregatų galima paleisti siurbimo režimu (o kai prisipildo aukštutinis baseinas - toliau siurbti, vanduo tiesiog išsipils atgal jeigu perteklius ant tiek didelis kad kainos nueina į neigiamą zoną). Kaimynai (pvz lenkai) turi/turės daug atsarginių elektrinių kurenamų anglimis, tad atsargoje bus ne vien tik Elektrėnų 7 ir 8 agregatai

P.S. pvz. vėjo jėgainių turbinoms ir menčių guoliams reikia tepalo ir alyvos. 5MW turbinai (užtektų didesniam kaimui), reiktų 3000 litrų tepalo per metus minimum.

Kruonis yra labai trumpalaikis rezervas. Visus esamus 4 agregatus paleidus pilnu pajėgumu, pilnai užpildytą viršutinį baseiną ištuština per ~12val. Kruonio paskirtis yra teikt trumpalaikį rezervą, kad būtų galima paleist rezervines elektrines.

Aš rašiau apie galimybę panaudoti Kruonį kita paskirtimi - elektros suvartojimas kai yra perteklius (elektros per daug) ir elektros kaina nukrenta žemiau nulio (neigiama kaina) Pajungti visus agregatus siurbimo režimu (elektra suvartojama ir vanduo keliamas į viršų) bus išspręsta elektros pertekliaus problema, o kai viršutinis baseinas užsipildo pilnai - vandenį tiesiog nuleisti (tikriausiai tektų ateityje suprojektuoti ir pastatyti vandens nuleidimo užtvanką)

Ilgainiui perteklius bus naudojamas gaminti vandeniliui. Jau dabar egzistuoja jūrinės vėjo jėgainės su integruotais elektrolizės įrenginiais. Pas mus tokį būtų galima statyti tame pačiame Kruonyje ir būtų galima naudoti baseino vandenį.

O techniškai yra tokia galimybė vandenį tiesiog išleist, neleidžiant jų per generatorius?

Taip, tik saulė ir vėjas neužtenka užsitikrinti elektros gamybą 100% laiko. Tiek saulės ir vėjo integruoti reikia investuoti į elektros tinklų butelio kaklelių sprendimus, reikia ir pertvarkyti tiek atsiskaitymo sistemą už elektros tinklus, elektrą. Reikia vartojimą sutvarkyti, kad didesni vartotojai reaguotų į elektros kainų pokyčius (boileris, šildymo sistema, elektromobiliai, pramonė ir pan. mažintų vartojimą kai kaina didelė ir didintų, kai maža). Taip pat reikės investuoti kažkiek į akumuliatorius, kad pirminį ir antrinį rezervavimą atlikti iš atsinaujinančios. Tada antriniam ir tretiniam rezervui lieka hydro, gali reikėti dar vieną jungtį į Skandinavus mums varyti. Dujos liks kaip tretinis rezervas, kai jau kelias dienas laikosi ir štilis ir apsiniaukę (labai retas toks atvejis). Na ir aišku viskam reikia daug pinigų čia ir dabar, bet ilgu laikotarpiu pigiau nei tai ką turime dabar. Tai čia kaip su elektromobilio pirkimu vs VDV pirkimu. Elektromobilis čia ir dabar kainuoja brangiau, bet per jo eksploatavimo laiką pilna kaina elektromobilio yra daugiau nei perpus mažesnė, nei VDV.

Budinčių dujinių elektrinių reikia ir dabar. Reikia ir Prancūzijai, kuri >95% šiaip pasigamina atominėse, ar Skandinavams, kurie 90% pasigamina iš hydro.

1. Stabilumas kol bus problema, reiktų pasiekti bent 60% gamybos. Pertekliaus iš žiemos į vasarą, ir priešingai, niekas nekaupia ir nekaups. Kaupimas iš dalies bus vykdomas nebent pakeliant hidroelektrinėse vandens lygį, negaminant elektros, kai yra jos perteklius. 2. Litis reikalingas akumuliatoriams, ne vėjui ar saulei. Australija ir Čilė išgauna 80% ličio. Ličio daugiausia yra vandenynuose. Išgavimo technologiją pernai sukūrė Izraelio universitete. Komerciškai atsiperkanti. Reikia tik gamybą masinę paleisti filtracijos lęšių. 3. Melas, žalioji energetika pigesnė už iškastinę. Todėl į žaliąją energetiką Kinija ir Indija investuoja daugiau nei į iškastinę. Žaliosios energijos gamybos įrangos trūkumas rinkoje, todėl ir kaina laikosi didesnė, ypač dabar, tiek ir tempai ne tokie, kad kasmet po 10% elektros pakeistų. 4. Elektros tinklus atnaujinti reikės, bet tai nėra taip baisu, kaip pateikinėji. Realiai elektros tinklo išlaikymo kaštų dalis per kWh sumažės. 5. Šiaip nėra didelės bėdos. Daugiabučių elektros linijos per parą išnaudojamos tik 7%. Pajungus elektromobilių krovimą ir dar pastačius kokį nors akumuliatorių, ne tik krausi elektromobilius, bet net momentinę galią padidinsi.

Kainų svyravimams sumažinti reikia, kad rinkoje beveik neliktų fiksuotų elektros kainų tarifų, kad tinklo mokestis keistųsi pagal elektros kainą/apkrovą, ir kad atsirastų daugiau elektromobilių + akumuliatorių tinkle.

Jau kartą teikiau šaltnį, kad nusišneki. Vienai vėjo jėgainei eina grubiai 350-400 litrų tepalų per metus. Tu pasižiūrėjai 10 vėjo jėgainių parką arba tiesiog meluoji. Tau rinktis.

Kruonis užpildo labai gerai tarpą tarp cheminių akumuliatorių ir vėjo jėgainių. Iš esmės taip, kad saulė nešviestų ir nebūtų visai vėjo, ir taip testųsi ilgiau nei kelias valandas yra labai reta situacija. O 12 valandų pratęsimas po kokių pirmų 8 valandų kurias ant akumuliatorių galėtume tmepti, yra pakankamas laikas paleisti tretinį rezervą.

Tai elektrą suvartoti problemos apskritai nėra. Parkai jos gali tiesiog nepaduoti į tinklą, tada mes per jungtis su normaliomis šalimis galime atiduoti tiek pat elektros, kiek suvartojame įprastai. Tada Kruonis gali suvartoti, o ateityje bus ir šildymo įranga pastatuose, kuri reaguos į elektros kainas, potencialiai centralizuotos šilumos tiekėjai susidės galingus tenus, kad naudoti elektrą, kai jinai ypač pigi, gaminti šilumą. Tokia įranga kainuoja labai pigiai ir lengvai automatizuojama, priežiūros beveik nėra, elektros linijos jau dabar galingos ateina.

Vandeniliui gaminti bus naudojamas ne perteklius. Vandenilio gamyba taps pagrindinis elektros vartotojas, kurio elektros suvartojimas sudarys daugiau nei 50% viso tuometinio elektros poreikio ar bent 130% dabartinio elektros suvartojimo.

“ O techniškai yra tokia galimybė vandenį tiesiog išleist, neleidžiant jų per generatorius?” - pats domėjausi tokiu klausimu bet atsakymo nežinau

IMHO efektyvumas bus apie 2 kartus mažesnis nei nurodėt.

44 proc. nepasieks? Nejuokaukit. Jau dabar stovinčios 40-42 proc. pasiekia. Tos kurioms jau baigėsi fix'as arba kur dviejų metų fix'as baigėsi, veikė su 30-32 proc. efektyvumu vien pasižiūrėjus iš vert ataskaitų matyti. Šitos yra daug aukštesnės ir jų efektyvumas gali būti net didesnis nei 44 proc. Nu blogiausiu atveju 40 proc.

Prie šito jau daug ir intensyviai dirbama. Nereikia nei elektromobilių ar akumuliatorių, tiesiog esant štiliui ir kainoms kylant į padanges, didelė dalis pramonės verčiau išjungs savo agregatus, nei gamins kažką, kas niekada neatsipirks. O kad būtų dar efektyviau, pramonei net gali būti primokama, kad esant poreikiui išsijungtų.

Pramonei reikėtų primokėti, kad reaguotų, nes dabar sudaro fiksuotos kainos sutartis, kad nesviruotų dienos eigoje. Galbūt kažkas keisis, nes kainos svyruoja daug ir brangu darosi, bet ne visa gamyba gali tapti lanksčia, akivaizdus pavyzdys metalų liejyklos - jei ten atvės metalas gamybos metu - tai galėsi pusę įrangos keisti, nes sustings įrangoje ir nebeišlydysi.

Seno lopymas finansiškai naudingesnis, jei neskaičiuoji savo laiko ir pakaitinio automobilio išlaikymo. Ekologiškesnis su sąlygą, kad seną lopant katalizatorių ne išpjausi, o įdėsi naują. Seną DPF ne išpjausi (ar išimsi filtrus), o įdėsi naują. Variklį deginantį tepalus ne tiesiog pildysi tepalais, o realiai keisi variklį. Bet kas taip daro... Pravažinėja kokius 8 metus ir katalizatorių su DPF jei pardavėjas neišpjovė ar servise nepavogė, patys išpjauna ir priduoda. Po 200k km, automobiliams deginti bent 1l, o kai kuriems ir 5l tepalų per 20k km tampa norma ir niekas nekeičia variklių, nes pakeisti kainuoja daugiau nei auto verta.