Em, automobilio saugumas nėra tiesiškai susijęs su metalo kiekiu ir net atvirkščiai proporcingas tvirtumui. Automobilio saugumui didžiausią įtaką turi dekompresijos zonos, kurių VDV, ypač priekyje, nėra kur įrengti. Ir automobilyje konstrukcijas pakeisti yra ne dienos darbas, o turi gamybinę liniją perdaryti. Kol perdarysi, toks kainos pokytis bus jau atšokęs greičiausiai. Kitas dalykas, kitos žaliavos brangsta vis tiek. Tad šiaip nežinau ką čia spangsti. Ir vadinti prasčiausiu metalu, kai naudojama plačiausiai... Na taip, būtų galima daryti iš titano pastatų konstrukcijas, iš magnago automobilio konstrukcijas, jei pastarųjų kainos būtų vienodos, bet plienas taip pat turi plačiausią spektrą savybių ir pakankamai lengvai apdirbamas.

Taip, metalo kiekį užduoda pačios transporto priemonės paskirtis. Pavyzdžiui sunkvežimiai dėl didelių apkrovų gali sverti ir dešimtis tonų arba keleiviniai lėktuvai dėl didelės žemės traukos ir didelio gabenamo keleivių kiekio sveria ir šimtus tonų. Ieškant balanso tarp tvirtumo, saugumo ir VDV sudeginamų degalų kiekio tenka eiti į kompromisus. Automobilio ir jo keleivių saugumui itin reikšmingą įtaką turi vairuotojas ir jo elgesys vairuojant, nes mes neturime galimybių kiekvieno masinės produkcijos automobilio paruošti taip kaip ruošiami lenktynių automobiliai - papildomai sutvirtinant kėbulą metalo konstrukcijomis. youtu.be/bj7EjaSNDfw?t=270 Tačiau yra galimybė rinktis VDV ar BEV automobilius kurie sveria ne 1000 kilogramų, o 2500 kilogramų. Avarijos atveju kaip Jūs ir sakote, saugumas bus atvirkščiai proporcingas metalo kiekiui tiems, kurie su savo mažu automobiliu dideliu greičiu įvažiuos į masyvų ir aukštą visureigį. Galbūt tik užtikrinant pėsčiųjų saugumą svarbiau ne automobilio masė, o automobilio greitis ir įvairios apsaugos sistemos kaip: avarinis stabdymas, eismo juostos palaikymas ir automobilio aklosios zonos stebėjimas sankryžose. Posūkiuose svarbu ir metalo atitvarai.

Automobilių avarijose, jei panašios masės automobiliai, labiau nukentės tie, kurių automobilyje bus mažiau "crumble zones". Kitaip sakant, jei važiuosi su SUV'u ir susidursi su Tesla Model S kaktomuša dideliu greičiu, jų svoris bus panašus. Iš Tesla išlips greičiausiai patys be rimtų sužalojimų, iš SUV'o gali ir nebeišlipti, nes variklis bus suėjęs į saloną. Iš istorijos, prieš 70 metų net po avarijų prie mažo greičio, kai iš požiūrio automobiliai likdavo sveiki su minimaliais palankstymais žmonės būdavo negyvi. Negyvi jie dė to likdavo, kad automobiliai buvo kieti ir nesugerdavo smūgio jėgos. Ją visą sugerdavo žmogus. Šiais laikais daro, kad automobiliai dūžtų ir lankstytųsi. Todėl po bent kiek didesnių avarijų automobiliai pripažįstami neeksploatuotinais, nes avarijos metu nebesielgs taip, kaip turėtų automobilis. O važiuoti tai jis gali be problemų. Lietuvaičiai taupo savo gyvybių sąskaita ir tokius eksploatuoja vis tiek. Metalo narvų nedaro komerciniuose automobiliuose, nes dvejoju, kad norėtum kas kartą pro langą lįsti, atsisakyti minkštų sėdynių, ir apskritai sėdynių gale.

Varikliai dabar dažniausiai montuojami kuo žemesniame lygyje, ir kėbulo konstrukcija avarijos atveju variklį nustumia ne į saloną, o po automobilio dugnu. Bet mažųjų automobilių atvejais erdvės deformacijoms sugerti smūgiui praktiškai yra vos pusmetris. O pavojingiausiais laikomi smūgiai į automobilio šoną, kur vos keli laisvi centimetrai, todėl daugiau erdvės turinčiame automobilio kėbule su sutvirtintomis durimis ir su šoninėmis oro pagalvėmis turėtų būti saugiau. Aš manau, kad lietuvių problema yra skubėjimas ir ilgos, tamsios, slidžios žiemos ir aišku, meilės stygius savo automobiliui, juk kartais užtektų prieš kelionę automobilį apiplauti ir kelyje kitiems vairuotojams jis būtų matomas geriau.