D. Kreivys: bagiamas GIPL dujotiekis didins konkurenciją ir mažins kainas
„Energetinė nepriklausomybė. Tai yra antrasis paskutinis žingsnis, garantuojant nepriklausomybę dujų srityje. Pirmas buvo terminalas, kuris duoda energetinį saugumą ir taip pat geresnes kainas“, – Lazdijų rajone abiejų šalių dujų perdavimo sistemų sujungimui skirtame renginyje penktadienį kalbėjo Dainius Kreivys.
Pasak jo, dujotiekis padidins ir konkurenciją dujų rinkoje.
„Dujos tekės į vieną ir kitą pusę, ateis įmonės tiek lietuviškos į Lenkiją, tiek lenkiškos į Lietuvą, tai reiškia, didins konkurenciją“, – sakė D. Kreivys.
Dujotiekyje jau suvirinta vamzdyno „auksinė siūlė“, sujungianti abiejų valstybių dujų perdavimo sistemas. Įgyvendinant GIPL projektą Lietuvoje jau atlikta 95% dujotiekio statybos darbų, skelbia Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“.
Pradėti veikti turėtų 2022 m. viduryje
Dabar bus užbaigiami dujotiekio įrengimo ir patikrinimo darbai, o veikti jis turėtų pradėti kitų metų viduryje.
„Pati pradžia, mes taip skaičiuojame, turėtų prasidėti užbaigus jau galutinai visus darbus, sutvarkius dokumentaciją, – turėtų būti apie kitų metų vidurį, reiškia, kitas šildymo sezonas“, – Lazdijų rajone BNS sakė dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Anot jo, GIPL atvers naujas dujų tiekimo galimybes tiek Baltijos šalims ir Suomijai, tiek ir Lenkijai.
„Čia yra naujas šaltinis, naujos galimybės mums aprūpinti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos vartotojus, padidinti srautus ir aprūpinti taip pat Lenkijos rinką per Lietuvos gamtinių dujų terminalą“, – kalbėjo N. Biknius.
Lenkijos vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotras Naimskis teigė, kad gilesnė dviejų šalių ir viso regiono integracija yra kelias į didesnį energijos tiekimo saugumą.
„Esame dar gilesnio bendradarbiavimo tarp dviejų šalių liudininkai. (...) Energija yra labai svarbi, šiomis dienomis stebime, kas vyksta Europos energijos rinkose, todėl simboliška, kad šiandien sujungiame dviejų šalių dujų perdavimo sistemas“, – renginyje kalbėjo P. Naimskis.
Galėtų patenkinti apie pusę Baltijos šalių poreikio
Valstybės valdomos energetikos holdingo „Epso-G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas BNS sakė, kad GIPL dujotiekis galėtų patenkinti apie pusę viso Baltijos šalių dujų poreikio, su papildomais techniniais sprendimais galima tuos kiekius didinti.
„Šalia saugumo aspekto jis reikalingas integruoti mūsų rinkas, tai yra, kuo daugiau yra infrastruktūros, kuo mažiau ji sukuria apribojimų, tuo rinkos dalyviai turi daugiau galimybių rinktis“, – kalbėjo R. Zukas.
Bendras jungties ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km – jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties netoli Vilniaus, o pabaigos – vietoje, kur įrengta elektros jungties „LitPol Link“ infrastruktūra.
Plieno vamzdžius GIPL už 26,4 mln. Eur pagamino Lenkijos bendrovė „Izostal“, o statybos darbus už maždaug 80 mln. Eur atlieka Lietuvos bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.
Lietuvoje 117 mln. Eur vertės dujotiekis tiesiamas nuo Jauniūnų Širvintų rajone link Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone. Projektą numatoma baigti iki šių metų pabaigos.
