Žiedinė ekonomika įsibėgėja – kaip pokyčiai palies Lietuvą?

Publikuota: 2019-03-29

Žodžių junginį „žiedinė ekonomika“ girdėsime vis dažniau. Kokius pokyčius lems ir kaip mus palies šios ekonomikos plėtra, paklausėme su žiedine ekonomika dirbančių politikų, ekspertų ir sėkmingai veikiančių įmonių atstovų.

Ilgą laiką mūsų ekonomikos veikė pagal principą „pagaminau, suvartojau, išmečiau“. Žaliavos virsdavo gaminiais, o šie – atliekomis, nugulančiomis sąvartynuose ar mūsų aplinkoje.

Žiedinėje ekonomikoje siekiama sukurti ciklą, kuriame gaminius naudojame ilgiau, ir, pasibaigus jų gyvavimo ciklui, nesunkiai perdirbame į naujus. Taip ne tik mažėja atliekų, bet ir menksta energijos bei žaliavų poreikis, o kartu – ir mūsų poveikis aplinkai.

Skaičiuojama, kad vien kova su vienkartiniu plastiku iki 2030 m. vartotojams padės sutaupyti apie 6,5 mlrd. Eur, taip pat bus išvengta neigiamo poveikio aplinkai (apie 11 mlrd. Eur ekvivalentu). Tačiau Europos Sąjungos verslams tai atsieis papildomus 2 mlrd. Eur, o atliekų tvarkymui bus išleisti papildomi 510 mln. Eur.

nuotrauka::2 right

ES imasi pasaulinės lyderystės

Europos Sąjunga (ES) jau yra parengusi žiedinės ekonomikos planą su 54 veiksmais. Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktoratui B vadovaujantis Kęstutis Sadauskas teigia, kad žiedinės ekonomikos srityje ES jau dabar yra pasaulinė lyderė, o jos plastiko strategija ir vienkartinio plastiko direktyva yra išsamiausios pasaulyje teisinės priemonė, skirtos kovai su plastiko atliekomis.

„Plastiko atliekų kasmet vis daugėja ir ši problema tik rimtėja. Susirūpinimas auga tiek Bendrijos, tiek kitose šalyse. Būtent dėl to ES veiksmai sulaukė labai didelio dėmesio iš viso pasaulio valstybių, tarptautinių institucijų bei suinteresuotų šalių. Apskritai, už ES ribų šios priemonės jau vertinamos kaip veiksmų standartas. Tai rodo, kad judame teisinga kryptimi“, – sako K. Sadauskas.

Anot jo, vienkartinio plastiko direktyva ne tik prisidės prie plastiko taršos mažinimo, bet ir verslams suteiks papildomų impulsų diegti naujoves produktuose bei skatins naujų verslų, susijusių su perdirbimu ar pakartotiniu naudojimu, kūrimąsi ir plėtrą.

Visi šie pokyčiai, skatinami tiek ES dokumentų, tiek finansavimo programų, tiek piliečių iniciatyvų, leis kurti tvaresnį ekonominį modelį, kuris bus palankesnis ir mūsų aplinkai, ir Bendrijos gyventojams.

Direktyvoje numatomas ir plastikinių gėrimų pakuočių surinkimo tikslas – 90 % iki 2029 m. Taip pat siūloma diegti gėrimų pakuočių užstato sistemas. Tiesa, tokią sistemą Lietuvoje jau turime, o 2029 m. tikslus pasiekėme dar užpernai.

„Kiekviena valstybė pati spręs, kokių priemonių imtis šiam tikslui pasiekti. Jos neprivalo įdiegti vienkartinių pakuočių užstato sistemų, tačiau mes pripažįstame, kad užstato sistema yra labai veiksminga ir padeda pasiekti aukštą surinkimo lygį bei per palyginti trumpą laiką sumažinti atliekų kiekius. Tą liudija ir Lietuvoje labai sėkmingai veikianti užstato sistema“, – teigia K. Sadauskas.

nuotrauka::3 left

Mažiau sąnaudų – daugiau laisvės

„Prieš gerą dešimtmetį paskelbta studija parodė, kad ES smarkiai priklausoma nuo medžiagų ir žaliavų, kurios atkeliauja iš Bendrijai nepriklausančių valstybių. Tokia priklausomybė nuo išorės reiškia silpną ekonominį nepriklausomumą. O kai nėra ekonominės nepriklausomybės, atsiranda problemų ir su politine nepriklausomybe. Vienas iš būdų to atsikratyti – efektyviai naudoti tai, ką jau turime“, – apie vieną priežasčių, vedusių prie žiedinės ekonomikos, pasakoja Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto docentas Visvaldas Varžinskas.

Mokslininko teigimu, žiedinės ekonomikos plėtra vykdoma 3 kryptimis. Teisinis reguliavimas – tai ES plastiko strategija, atliekų direktyvos pokyčiai, plečiama gamintojų atsakomybė ir t. t. Kita iniciatyvų grupė susijusi su finansavimu – ES planuoja dideles investicijas į žiedinę ekonomiką ir jos plėtrą. Taip pat skatinamas žmonių aplinkosauginio sąmoningumo stiprėjimas – norima, kad jis sustiprėtų tiek, kad vartotojai patys diktuotų gamintojams sąlygas ir reikalautų jų aplinkosauginės atsakomybės.

„Lietuvoje aplinkosauginis sąmoningumas auga labai stipriai. Mūsų zero waste bendruomenė taip pat sparčiai auga ir stiprėja. Žmonės vis dažniau renkasi produktus, atsižvelgdami į jų poveikį savo sveikatai bei aplinkai. Tad gamintojai ir importuotojai, kurie nori ir toliau likti rinkoje, turi apie tai galvoti.

Į ateinančius pokyčius greičiausiai reaguoja mažesnieji, didesnės įmonės ne tokios lanksčios, tačiau delsimas gali brangiai kainuoti“, – sako V. Varžinskas.

nuotrauka::1 right

Lietuva gali būti ir pavyzdys

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą administruojančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas teigia, kad ES kova su vienkartiniu plastiku gėrimų gamintojams iškelia 2 problemas: kaip surinkti 90 % PET ir iš kur gauti perdirbto bei gėrimams pakuoti tinkamo plastiko? Pastarasis klausimas ypač aktualus, nes ne vienas gamintojas jau paskelbė ketinimus pakuotėse naudoti perdirbtą plastiką, ir jų įsipareigojimai neretai didesni nei ES nustatyti tikslai.

„Problema ta, kad ne visas perdirbtas plastikas tinkamas gėrimų pakuotėmis, mat ne visos žaliavos užtektinai švarios. Tuo pat metu tinkamos žaliavos paklausa auga ir augs. Ką daryti su pasiūla? Atsakymą sufleruoja pati ES. Direktyvoje kaip galima išeitis minima vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema.

Užstato sistemos PET surinkimo mediana Europoje – 90 proc. Be to, visi šie 90 proc. perdirbami ir yra tinkami naujų gėrimų pakuočių gamybai. Taip ir sukasi žiedinės ekonomikos ratas“, – sako G. Varnas.

Anot jo, užstato sistemą inicijavę Lietuvos gėrimų gamintojai ir importuotojai pasielgė toliaregiškai ir dabar jiems pavyko išvengti nemažai rizikų. Negana to, Lietuvos užstato sistemos sėkmė prisideda prie šalies įvaizdžio gerinimo, nes pasaulyje daugėjant šalių, norinčių diegtis užstato sistemą, daugelis jų į Lietuvą žiūri kaip į sektiną pavyzdį ir semiasi patirties iš mūsų specialistų.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„European Energy“ Lietuvoje planuoja 500 MW vėjo jėgainių parkų

Danijos bendrovė „European Energy“ Lietuvoje planuoja plėtoti maždaug 500 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių...

Pramonė
12:03
„KG Group“ paukštienos gamybos apimtis augins 50%

Atsižvelgdama į didėjantį paukštienos produkcijos poreikį, įmonių grupė „KG Group“ planuoja didinti mėsos...

11:34
Pardavė „Baltik Vairą“ 2

Baltijos šalių investicijų bendrovė „LitCapital“ ir Danijos investicinė bendrovė „Asgaard A/S“ pardavė 100%...

Rinkos
10:17
Į Klaipėdą atplaukia didelis SGD krovinys

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį atplaukia didelis dujovežis – pirmasis iš...

Pramonė
10:36
Darbą pradeda naujas energetikos sektoriaus reguliuotojas 2

Energetikos sektorių nuo pirmadienio prižiūri nauja institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba...

Pramonė
08:18
Traksėdžių durpyne likviduojami pavieniai ugnies židiniai

Traksėdžių durpyne sekmadienį tęsiami gaisro gesinimo darbai. Pasak ugniagesių atstovų, gaisras kol kas dar...

Verslo aplinka
2019.06.30
Naftos gavybos ribojimo sutartį ketinama pratęsti

Rusija ir Saudo Arabija susitarė pratęsti naftą eksportuojančių šalių (OPEC) susitarimą dėl naftos gavybos...

Rinkos
2019.06.30
Šilutės rajone dega 12 hektarų durpyno: gesinti padeda latviai 12

Šilutės rajone penktadienio popietę užsidegus 12 hektarų Traksėdžių durpyno, telkiama ugniagesių technika iš...

Verslo aplinka
2019.06.28
„Lietuvos energijos“ pajamos augo 22,6%, EBITDA – 5,2% 2

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ pajamos 2019 m. sausio – gegužės mėn. buvo 655 mln.

Pramonė
2019.06.28
„Achemos grupė“ kritikuoja SGD terminalo veiklos pertvarką 6

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklos pertvarkai pasipriešinusi „Klaipėdos naftos“ smulkioji...

Pramonė
2019.06.28
„Baltic Agro“ pelnas mažėjo 29% iki 1,9 mln. Eur  

Danijos kapitalo žemės ūkio produkcijos prekybos bendrovė „Baltic Agro“ praėjusiais metais uždirbo 1,910 mln.

Pramonė
2019.06.28
„Dojaus“ grupės pelnas augo 64% iki 4,3 mln. Eur   

Dailidžių šeimos valdoma žemės ūkio technikos prekybos bendrovė „Dojus“ praėjusiais metais uždirbo 4,303 mln.

Pramonė
2019.06.28
Lietuvoje įrengs eksperimentinę baterijų energijos kaupimo sistemą 7

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, Lietuvoje paskelbtas tarptautinis...

Pramonė
2019.06.28
J. Dastikas apie fosfogipso kalnus Kėdainiuose ir perdirbimo technologiją Premium

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė prieš kelis mėnesius paskelbė radusi būdą, kaip...

Pramonė
2019.06.28
K. Mažeika: 5% mokesčio nemokės smulkūs miškų savininkai ir įsipareigoję nekirsti miško   6

Smulkiausi miškų savininkai ir naudos iš savo miškų negaunantys asmenys neturės mokėti privataus miško...

Finansai
2019.06.27
„Klaipėdos nafta“: SGD dedamosios sumažinimas nuo liepos 1 d. – nerealus

Ketvirtadienį nesusirinkus AB „Klaipėdos nafta“ (KN) akcininkų kvorumui, nebuvo priimti sprendimai dėl KN...

Pramonė
2019.06.27
Įmonių įspūdžiai iš parodos: visiems prireikė lietuviškų lazerių Premium 8

Lietuvos lazerių sektoriaus bendrovės, dalyvaujančios Miunchene vykstančioje didžiausioje ir svarbiausioje...

Paslaugos
2019.06.27
„Inhus“ Vilniuje pasistatė biurą 3

Vienos stambiausių gelžbetonio gamintojų Baltijos šalyse „Concretus grupės“ įmonės įsikūrė naujame biure...

Statyba ir NT
2019.06.27
Už draugiškus santykius viešuosiuose pirkimuose – beveik 1 mln. Eur baudų

Dėl draudžiamų susitarimų Konkurencijos taryba 4 infrastruktūros ir statybos bendroves apdalijo baudomis.

Statyba ir NT
2019.06.27
Prezidentė pasirašė sinchronizavimo įstatymą 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtus įstatymus, užtikrinsiančius sklandų Lietuvos elektros...

Pramonė
2019.06.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau