Teismas: Gariūnai su Ūkio ministerija galės bendrauti „laisva forma“

Ūkio ministerijai nepavyko išsireikalauti iš Gariūnų įmonių nei atsakymų į 19 klausimų, nei po 1.000 Eur kasdien kol į klausimus bus atsakyta. Vakar Aukščiausiasis teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, pagal kurį pati Ūkio ministerija privalo rinkti, vertinti bei analizuoti statistinius duomenis, susijusius su Gariūnų verslo parko projekto įgyvendinimu.

Ūkio ministerija prašė teismų įpareigoti įmones „Posūkis“, „Geruda“ ir „Jurgena“ atsakyti raštu į 19 klausimų, kaip nuo 2005 m. iki dabar įgyvendinamas valstybinės svarbos ekonominis projektas „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“. Pavyzdžiui, ar visi ir kokie parke pastatyti statiniai? Kokie buvo nustatyti nuomos mokesčiai ir rinkliavos smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dirbantiems Gariūnų parko teritorijoje (pateikiant jų ekonominį pagrįstumą). Kiek yra veikiančių darbo (verslo) vietų Gariūnų parke? Kiek per 10 m. į parką investuota ir pan.

Gariūnų parką valdančių bendrovių nuomone, duomenys apie sukurtų darbo vietų skaičiaus padidėjimą, statinių statybą, sumokėtų mokesčių dydį ir t. t. yra vieši ir lengvai patikrinami. O ieškiniai teismuose reiškia ne ką kita, kaip trukdymą įgyvendinti savo pareigas.

Teismuose Ūko ministerijai priminta, kad sutartis dėl valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ 2005 m. buvo sudaryta tarp Gariūnų įmonių bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Ir nei valstybė, nei Ūkio ministerija nebuvo šios sutarties šalis.

2010 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo likviduota, o po jos likvidavimo Ūkio ministerija neperėmė Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutartinių įsipareigojimų ir sutartinių teisių. Ji tik įgijo projekto kontrolės teisę.

Ir, nors Gariūnų įmonėms yra privalu teikti ataskaitas Ūkio ministerijai, jos gali teikti laisvos formos ir turinio ataskaitas, nebūtinai raštu, kaip buvo numatyta sutartyje su Vilniaus apskrities viršininko administracija. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija būtų reiškusi pretenzijas įmonėms dėl ataskaitų teikimo formos ar turinio.

„Sutartys turi būti aiškinamos vienodai visą jų galiojimo laiką ir joms pasibaigus. Tų pačių sutarties sąlygų skirtingas aiškinimas sutarties galiojimo metu ar vienoks traktavimas, sutarčiai galiojant, ir kitoks aiškinimas, kai sutartis yra pasibaigusi, vertintinas kaip nesąžiningas, pažeidžiantis bendradarbiavimo, kooperavimosi sutarties vykdymo principus“, – pažymi Aukščiausiasis teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

Vyriausybė 2005 m. liepą pripažino Gariūnų turgavietę valstybinės svarbos objektu ir be konkurso bendrovėms „Posūkis“, „Jurgena“ ir „Geruda“ 50 m. išnuomojo 38 ha teritoriją. Pagal sutartį bendrovės turėjo sukurti 1.500 naujų darbo vietų ir užtikrinti darbą daugiau nei 15.000. žmonių.

2016 m. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad Valstybinės svarbos ekonominio projekto statuso suteikimą reglamentuojančiame tvarkos apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas laikotarpis, kiek turėtų tęstis projektui suteikto statuso galiojimas. Nereglamentuotos statuso panaikinimo ar pasibaigimo sąlygos. Todėl, nepriklausomai nuo projektų įgyvendinimo būklės, iki šiol visi projektai turi jiems suteiktą statusą, nepaisant, ar įvykdė prisiimtus įsipareigojimus, ar jų nevykdė.

FOTOGALERIJA Gariūnų verslo parkas (10 nuotr.)