„Achemos Grupė“: tai asmeninė p. Laurinaičio investicija
Naujoje gamykloje bus sukurta mažiausiai 200 darbo vietų.
„Džiaugiamės, kad projektas, kurį pradėjome aptarti prieš metus, bus tęsiamas ir įgyvendintas“, – oficialiame Kaliningrado srities vyriausybės portale „gov39.ru“ cituojamas p. Laurinaitis.
Su p. Laurinaičiu vakar susisiekti nepavyko.
Kaip rašoma pranešime, „naujoji gamykla leis organizuoti gilų dujų apdorojimą ir gaminti 5-ojo perdirbimo lygio produkciją, atitinkančią pasaulinius kokybės standartus. Įmonė aprūpins regiono žemės ūkiu būtinomis trąšomis, skatins jūrų ir geležinkelių transporto augimą“.
Portalas „rugrad.eu“ primena, kad pirmąkart „Neman Azot“ susitarimas dėl amonio–karbamido trąšų gamyklos statybos buvo pasirašytas prieš penkerius metus, 2013 m. rugsėjį. Tada pranešta, kad į projektą bus investuota 16 mlrd. rublių (šiuo metu tai būtų maždaug 229 mln. Eur). Buvo tikimasi, kad nuo dujotiekio „Nord Stream“ bus nuvesta atšaka – skaičiuota, kad metinis dujų poreikis gamybai sieks 640 mln. kubinių metrų.
2015 m. trąšų gamyklos projektas dar sykį buvo pristatytas tuometiniam Kaliningrado gubernatoriui Nikolajui Cukanovui, kuris pavedė išnagrinėti galimybę, kaip būtų galima padėti investuotojui. Tačiau atšaka nebuvo įrengta.
Šįsyk p. Alichanovas pabrėžia, kad sritis suinteresuota pritraukti investicijų ir pasirengusi teikti paramą regione realizuojamiems investiciniams projektams.
„Regione sukurtos išskirtinės sąlygos dideliems investiciniams projektams įgyvendinti.
Speciali ekonominė zona Kaliningrado srityje numato įvairias mokesčių lengvatas, bemuitį komplektuojančių detalių įvežimą, galimybę taikyti mažesnius tarifus draudimo įmokoms, kai projektų metu kuriamos naujos darbo vietos“, – pabrėžia Kaliningrado srities gubernatorius.
Ponas Laurinaitis atkeipia dėmesį tiek į aukštas investicines galimybes srityje, tiek į regioninės politikos efektyvumą, palaikant ir pritraukiant į regioną naujų investicijų.
„Neman Azot“ įsteigta 2010 metais, kai „Achemos grupės“ prezidentu buvo a.a.Bronislovas Lubys. „Neman Azot“ buvo specialiai įsteigta gamyklos projektui.
Pasak „rugrad.eu“ , vienas iš įmonės steigėjų yra Vladimiras Osipenko, kuriam priklauso Nemano šiltnamių kombinatas, Maskvos įmonė „Chimmaštorg“, įmonė „Chimzapadgaz“ bei „Vladivostoko uosto gamykla“.
Koncernas „Achemos grupė“ teigia su šiuo projektu neturintis nieko bendro.
„Tai yra asmeninė p. Laurinaičio investicija. Viešojoje erdvėje išsakyta smulkiojo akcininko nuomonė šio projekto kontekste visiškai nesutampa su koncerno „Achemos grupė“ pozicija“, – sakoma koncerno atsiųstame komentare.
Kai kurie koncerno akcininkai patvirtina, kad šis investicinis projektas „Achemos Grupės“ valdyboje nebuvo svarstytas ir tai gali būti vieno p. Laurinaičio ar kelių koncerno akcininkų investicija.
Ponas Laurinaitis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija Verslo tarybos pirmininkas.
Metų pradžia sudėtinga
Trąšų gamyklos „Achema“ padėtis sudėtinga. Ramūnas Miliauskas, „Achemos“ generalinis direktorius, VŽ yra patvirtinęs, kad reaguodama į rinkos pokyčius, nuo sausio pradžios gamykla dirba sumažintu režimu ir ieško potencialių pirkėjų naujose rinkose.
„Šiais metais visi Europos trąšų gamintojai ir importuotojai susidūrė su ta pačia problema – dėl nepalankių gamtinių sąlygų daugybė pasėlių Europoje liko dirvonuoti. Prekyba Europos trąšų rinkoje, pradėjusi lėtinti tempą 2017 m. rudens pabaigoje, gruodžio viduryje beveik visiškai sustojo ir dar vis išlieka neaktyvi“, – aiškina p. Miliauskas.
Ponas Miliauskas pabrėžia, kad „Achema“, skirtingai nuo kitų Europos gamintojų, papildomai patiria suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo sąnaudas. Gamykla per mėnesį terminalo išlaikymui moka po 1,7 mln. Eur net ir tuo atveju, jei nesinaudoja terminalo paslaugomis.
