Garsiausios meno galerijos vasarą neatostogauja
Roma
Buvusioje alaus darykloje įrengtame šiuolaikinio meno centre „Macro“ šiuo metu vyksta paroda „Belgi. Barbari e Poeti“. Joje pristatomi belgų dailininkų, kurie buvo vadinami radikalais, darbai.
Parodos kuratorius Antonio Nardone pabandė atsekti, kaip Rene Margritte kūrybiniai eksperimentai paveikė Janą Fabre – dailininką, teatro režisierių provokatorių, kuris paveikslus piešė krauju ir sperma, teatre sprogdino bombas, o kartą karališkųjų rūmų lubas karalienės užsakymu apklijavo tailandietiškų vabalų šarvais. Parodoje pristatoma 30-ies autorių darbai, ji veiks iki rugsėjo 13 d.
Nuo spalio 2 d. paroda bus eksponuojama Briuselyje. Daugiau informacijos – museomacro.org.
Sankt Peterburgas
„George‘as Baselitzas. Kaip visa tai prasidėjo“ – taip pavadinta Valstybiniame rusų muziejuje iki spalio 4 d. veiksianti paroda. G. Baselitzas – vienas svarbiausių ir brangiausių dabarties dailininkų, kuris kartu su Anselmu Kieferiu, A. R. Pencku (tikroji pavardė – Ralfas Winkleris) 7 dešimtmetyje ėmėsi reabilituoti vaizduojamąją dailę, atmestą ir sutryptą konceptualistų.
Galima sakyti, jis apvertė ekspresionizmą aukštyn kojomis vaizduodamas figūras, parvirtusias ant šono arba stovinčias ant galvų, – kad žiūrovas pats sufokusuotų vaizdą. Marmuriniuose Rusų muziejaus rūmuose rodomi jo akvarele, guašu ir tušu piešti piešiniai, sukurti per pastaruosius 20 metų ir atvežti iš Vienos „Albertinos“. Daugiau informacijos rasite čia.
Viena
Muziejuje „Albertina“ iki rugpjūčio 23 d. veikianti paroda „Bacon, Warhol, Richter“ – išsamus pokario meno vadovas. Kūrinius tiražavęs Andy Warholas čia jungiamas su Gerhardu Richteriu, 1961 m. pabėgusiu iš Rytų Vokietijos į Vakarų Vokietiją, kur su Sigmaru Polke ir Konradu Fischeriu-Luegu sukūrė „kapitalistinį realizmą“ – sarkastišką poparto ir siurrealizmo hibridą. Franciso Bacono ir Marios Lassnig darbai iliustruoja paralelines antrosios XX a. pusės tendencijas. Be F. Bacono, A. Warholo ir G. Richterio darbų, parodoje demonstruojami Hanso Hoffmanno, Roy‘aus Lichtensteino ir Alexo Katzo kūriniai. Daugiau informacijos – albertina.at.
Londonas
Iki rugpjūčio 9 d. „Tate Modern“ muziejuje veikia paroda „The EY Exhibition: Sonia Delaunay“. S. Delaunay (Sara Stern) – pirmoji moteris, personaline paroda pagerbta Luvre (1964 m.). Jos darbams būdingi ryškūs geometriniai sluoksniai – supaprastintas futurizmo variantas, kuris greitai išplito į žurnalus blizgiais viršeliais, madingus audinius ir net automobilių gaubtus.
Sonia Delaunay gimė Odesoje, gyveno pas senelį Sankt Peterburge. Persikėlusi į Paryžių kartu su vyru abstrakcionistu Roberu Delaunay, ji padėjo pagrindus simultanizmo krypčiai (jai atstovaujantys dailininkai siekė spalvų skambumo ir harmonijos, paveikslus tapė kaip muzikinių kūrinių atitikmenis). Po Pirmojo pasaulinio karo išaugus prabangos prekių paklausai, ji ėmė kurti drabužių, avalynės, automobilių modelius, teatro kostiumus ir net kortų bei kilimų piešinius. Visa tai – Londone vykstančioje parodoje.
Niujorkas
Šiuolaikinio meno muziejuje (MoMA) iki rugsėjo 7 d. eksponuojama ekscentriškosios menininkės Yoko Ono darbų paroda „Yoko Ono: One Woman Show, 1960–1971“. Paskutinė Y. Ono paroda-performansas „MoMa“ buvo surengtas 1971-aisiais, tuomet menininkė įleido musių spiečių ir pakvietė lankytojus jas gaudyti. Nuo tada projektų šiame muziejuje ji nerengė. Parodoje eksponuojami menininkės darbai, sukurti neoficialiam jos debiutui „MoMA“ 1971 metais – instaliacijos, piešiniai ir video. Tarp jų – ant grindų tapytas „PaintingtoBeSteppedOn“, dokumentinė performanso „ Cut Piece“ medžiaga (jo metu žiūrovai atsipjovė po gabalėlį jos drabužių), ir legendinis žalias obuolys, pastatytas ant pjedestalo iš organinio stiklo. Parodoje – 125 eksponatai. Daugiau informacijos – moma.org.
