Neišsipildę 2020 lietuviško turizmo sezono lūkesčiai

Nukentėjo visos verslo sritys, susijusios su turizmu – viešbučiai, restoranai, turizmo organizatoriai, gidai .... Priminsiu - turizmo sektoriuje dirba apie 55.000 darbuotojų, o Lietuvoje turizmo sektorius sukuria 5% Lietuvos BVP.

Pandemijos pradžioje didžiulės viltys dėtos į vietinį turizmą ir Baltijos kelionių burbulą, tikėtasi, kad būtent šie srautai kompensuos prarastus užsienio turistų srautus. Ar taip ir atsitiko? Po 3 šių metų ketvirčių jau galima analizuoti rezultatus.

Lietuvos turizmo valdininkai Baltijos kelionių burbulą (Baltic travel bubble) vadina kaip pasisekusį projektą, girdi, į Lietuvą atvyko 4% daugiau turistų iš Estijos. Statistika šį teiginį negailestingai triuškina.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis per 2020 metų tris ketvirčius į Lietuvą atvyko 52.000 turistų iš Latvijos bei 31.000 turistų iš Estijos. Tai yra Lietuvoje apsilankė perpus mažiau turistų iš Latvijos (-48,9%) ir beveik trečdaliu mažiau turistų iš Estijos (-27,3%).

Tuo tarpu lietuviai nusprendė nesėdėti namuose ir išmaišyti Latviją – jei pirmą ir antrą ketvirtį dar dvejojo keliauti ar ne, tai trečiajame ketvirtyje Latvijoje apsilankė 121.000. turistų iš Lietuvos (56% daugiau nei 2019 m III ketv.). Finale Latvijoje per 3 šių metų ketvirčius apsilankė 175.000 tautiečių (6% daugiau nei pernai tokiu pat metu).

Akivaizdu, kad Travel bubble laimėtoju tapo Latvija. Galime tik savęs paklausti kodėl taip atsitiko. Gal tai lėmė, kad VŠĮ Keliauk Lietuvoje taip ir nesugebėjo paleisti reklaminės akcijos Latvijoje ir Estijoje? O gal lėmė ir tai, kad mūsų turistiniai objektai kainos / kokybės atžvilgiu smarkiai atsilieka nuo kaimynų?

Turizmo statistika negailestingai triuškina ir kitą šių metų mitą – buvo teigta, kad lietuviai daug keliauja po Lietuvą, o kurortuose nėra vietų nakvynei.

Per tris 2020 ketvirčius Lietuvos viešbučiai sulaukė 16,7% mažiau vietinių turistų nei per atitinkamą 2019 metų laikotarpį. Nors ir buvo kalbama, kad visi kurortų viešbučiai užimti, statistika rodo, kad tik Neringoje sulaukta 13,9% daugiau vietinių turistų. Visi kiti kurortai skaičiuoja vietinių turistų praradimus – Palanga (-0,5%), Druskininkai (-13,8% ), Birštonas (-16,6%). Skaičiai akivaizdžiai rodo, kad kalbėti apie tai, kad vietinis turizmas klesti – net labai nekorektiška.

Kodėl skaičiai neatitinka matytų vaizdų – atrodytų ir pažintiniai takai pilni, ir pliažuose nėra kur kojos pastatyti? Visa tai lengvai paaiškinama – tai ką mes matome tėra lankytojai, o ne turistai. Lankytojai – tai keliautojų kategorija, kuri keliauja po kraštą be nakvynių. Būtent todėl nakvynių vietos tuščios.

Daugiausiai vietinių turistų prarado didmiesčiai. Vilniuje šiais metais vietinių turistų sumažėjo 39,4% , Kaune – 30,9% . Rekordininku tapo Panevėžys, praradęs 57,8% vietinių turistų.

Taigi, kalbėti apie vietinių turistų skaičių padidėjimą, švelniai tariant, neatsakinga.

Tiek VŠĮ Keliauk Lietuvoje, tiek VŠĮ Go Vilnius surengė ne vieną reklaminę akciją, kurios turėjo paskatinti vietinių turistinių srautų augimą miestuose. Visgi aukščiau pateikti skaičiai rodo, kad reklaminės akcijos patyrė fiasko. Kodėl taip atsitiko?

Yra tik viena paaiškinama priežastis – turizmo valdininkai iš tiesų nežino, koks tas lietuviškas keliautojas, todėl reklaminės kampanijos priminė pinigų tratinimą ir norą „pasipiarinti“.

Taigi, koks tas lietuviškas keliautojas? Pirma, tai miesto gyventojas, dažniausiai Vilniaus gyventojas. Jis renkasi objektus, kuriuos gali lengvai pasiekti mašina per 1 – 2 valandas, po kelionės grįžta nakvynei namo, beveik nelanko mokamų objektų ir dažniausiai valgo įsidėtus sumuštinius ar perka užkandžius benzino kolonėlėse. Kaunietis beveik niekada nenakvoja Vilniuje, o vilnietis – Kaune. O jei gyveni Lietuvos šiaurėje - be abejo, pažinčiai ir poilsiui rinksiesi Latviją, o ne kelionę į Vilnių.

Tad nenuostabu, kad 2020 metų straipsnių apie keliones Lietuvoje tema buvo: „Kaip aš pigiai keliavau po Lietuvą“. Vieni gyrėsi, kad su šeima kelionei po Lietuvą išleido 300 Eur, kiti gyrėsi, kad 10 dienų kelionei po Lietuvą išleido 100 Eur. Finale turime daugybę selfių socialiniuose tinkluose ir tuščius viešbučius.

Lietuviai niekada nepakeis užsienio turistų. Tam yra daugybė priežasčių. Viena iš jų – iki krizės į Lietuvą atvyko 1,7 mln turistų iš užsienio. Todėl norint, kad juos pakeistų lietuviai, reikia, kad lietuviai keliautų po Lietuvą kelis kartus daugiau. Ir tai rodo 2020 metų 3 ketvirčių rezultatai: Lietuvoje per šį laikotarpį apsistojo 42% mažiau turistų nei per atitinkamą 2019 metų laikotarpį. Nuosmukį patyrė beveik visi regionai – Vilnius neteko 70% turistų, Druskininkai – 35% turistų, Palanga – 11%, Neringa – 20% . Ir tai dar ne blogiausia žinia – praradimus skaičiuoja ne tik viešbučiai ir restoranai ar kitas turizmo paslaugas siūlantis verslas. Praradimus skaičiuoja net ir muziejai. Pavyzdys: Nidos muziejai turistiniais metais surinkdavo 180.000 Eur pajamų. 2020 metais šie muziejai surinko tik 10.000 Eur pajamų. Šie skaičiai rodo, kad užsienio turistai į Lietuvos biudžetą įneša daugiau pajamų nei lietuviai turistai. Todėl kad ir kaip besistengtum – lietuviai niekada nepakeis turistų iš užsienio.

Taigi 2020 metai turizmo verslui tapo nusivylimo ir neišsipildžiusių lūkesčių metais. Turistiniai srautai krito, reklaminės akcijos žlugo. Ar mes susigrąžinsime prarastus turistus ir prarastas biudžeto pajamas? Čia jau kito straipsnio tema.

Komentao autorius - Udrius Armalis, UAB „Superkeliones.lt“ direktorius ir Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.