„Eglės sanatorija“ dėl pandemijos planuoja rekordinį nuostolį
Toks rezultatas – didžiulis kontrastas 2019-iesiems, kurie šiai grupei buvo tikrai geri. Pernai įmonės konsoliduotosios pajamos paaugo 20% ir pasiekė 28,7 mln. Eur.
Metinis grupės grynasis pelnas iš pagrindinės veiklos siekė 3,9 mln. Eur ir buvo 1 mln. Eur didesnis nei 2018 metais.
„2019 metai „Eglės sanatorijai“ buvo sėkmingi tiek dėl ilgamečio įdirbio, tiek dėl palankių ekonominių aplinkybių. Praėjusiais metais augo daugelio mūsų pagrindinių rinkų ekonomikos, gyventojų pajamos, geri buvo ir žmonių lūkesčiai“, – pranešime spaudai teigė Artūras Salda, AB „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius.
Praėjusiais metais lovadienių skaičius išaugo 14 %.
Sparčiausiai augo Izraelio rinka
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/457?placement=
Sparčiausiai 2019 m. augo klientų srautai iš Izraelio (+76%), Lietuvos ir Latvijos (po +18%) bei Vokietijos (+7%). Tolygiai augo ir skirtinguose kurortuose – Druskininkuose bei Birštone – esančių sanatorijų klientų srautai.
„Labai džiugu, jog mūsų ilgametę patirtį, specialistų kompetenciją, holistinį požiūrį ir procedūroms naudojamą gydomąjį purvą bei mineralinį vandenį taip vertino ne tik klientai iš Vokietijos, Rusijos, Izraelio, tačiau daugiau savo sveikata rūpinosi ir lietuviai“, – dėsto Arvydas Balčius, „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai.
Beveik 80% pajamų įmonė gavo iš klientų, kurie už paslaugas moka savo lėšomis.
Tik kiek daugiau nei penktadalį savo pajamų įmonė gavo iš Valstybinės ligonių kasos už iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuojamą medicininę reabilitaciją.
Daugiau nei pusę visų lovadienių sudarė lietuviai, likusią dalį – užsieniečiai, tarp kurių daugiausiai klientų iš Vokietijos. Toliau rikiavosi Rusijos, Izraelio bei Latvijos piliečiai.
Pasak A. Saldos, 2019 metais išaugo ir klientų vertinimai. Klientų rekomendacijų rodiklis išaugo nuo 9,0 iki 9,1 balo, o net 83% klientų teigė, jog planuoja grįžti ateityje (2018 metais tokių klientų buvo 81%).
Didėjo investicijos ir algos
„Eglės sanatorijos“ grupė 2019 metais įvairioms investicijoms skyrė daugiau nei 2 mln. Eur, iš kurių apie 300.000 Eur buvo skirti medicininės įrangos atnaujinimui bei modernios įrangos įsigijimui.
Kitos investicijos buvo skirtos klientų komforto gerinimui bei gydyklos infrastruktūros Druskininkuose atnaujinimui.
„Augusios pajamos leido mums sparčiau nei rinkoje didinti atlyginimus darbuotojams, – teigė įmonės generalinis direktorius. – Taip pat praplėtėme ir papildomų naudų darbuotojams sąrašą.“
Bendrovės teigimu, 2019 m. vidutinis pilnu etatu dirbančio darbuotojo atlyginimas per metus išaugo 18%, pasiekė 1.045 Eur ir buvo šiek tiek aukštesnis nei Druskininkų savivaldybės vidurkis bei nedaug atsiliko nuo Birštono savivaldybės vidurkio.
Įmonėje dirba beveik 900 darbuotojų, iš kurių 39% medicinos darbuotojai ir 61% – kitas aptarnaujantis personalas.
Pasak vadovo, darbo užmokesčio sąnaudos 2019 metais sudarė 48% visų išlaidų.
„Šis skaičius išaugo ir todėl, jog įmonės politika yra dalintis kartu sukurtais rezultatais su kolektyvu, – paaiškino A. Salda. – Todėl per 2019 metus išmokėjome beveik 800.000 Eur premijų.“
2020 m. planuoja rekordinį nuostolį
Šių metų kovo viduryje šalyje dėl COVID-19 epidemijos paskelbus karantiną, buvo visiškai sustabdyta medicininės reabilitacijos bei sveikatinimo paslaugas teikiančių įstaigų veikla. Tik gegužės pabaigoje įmonė galėjo dalinai atnaujinti veiklą, o paslaugų teikimas buvo smarkiai apribotas įvairių su karantinu susijusių reikalavimų.
VERSLO TRIBŪNA
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
2020 m. įmonė planuoja pajamas krisiant daugiau nei 50%. Manoma, kad bus fiksuotas rekordinis nuostolis.
Tačiau ir ši prognozė gali būti per daug optimistiška, jei šių metų rudenį ateitų antra pandemijos banga ir verslą vėl tektų uždaryti, pabrėžia A. Salda.
„Nors veiklos sustabdymas jau pats savaime buvo labai didelis smūgis tiek psichologiškai, tiek finansiškai, tačiau didžiausi iššūkiai mūsų dar tik laukia, – teigė A. Salda. – Beveik pusę visų mūsų pajamų gaudavome iš užsienio klientų, kuriems bent kol kas yra draudžiama atvykti į Lietuvą.
AB „Eglės sanatorijos“ grupę sudaro AB „Eglės sanatorija“ ir dukterinė įmonė UAB „Birštono šaltinis“, valdanti sanatorijos pastatus Birštone. 98% AB „Eglės sanatorijos“ akcijų priklauso UAB „Visnorus“, likusios – smulkiesiems akcininkams.
