2020-05-25 08:50

Mažieji metami už borto?

Vilijos Jankutės-Kopūstės (VŽ) nuotr.
Vilijos Jankutės-Kopūstės (VŽ) nuotr.
Į sudėtingą padėtį patekęs turizmo verslas ne tik skaičiuoja nuostolius – dalis mažų šios srities įmonių jaučiasi diskriminuojamos ir kritikuoja valdžią, kad ji remia tik stambų turizmo verslą.

Atsiradus prievolei grąžinti turistams pinigus už neįvykusias keliones, agentūros, gyvenančios iš tarpininkavimo parduodant didžiųjų kelionių organizatorių kelialapius, atsidūrė aklavietėje. Turistui kelionių agentūros turi grąžinti ir savo komisinius, nes jie sudaro dalį kelionės kainos, tik bėda, kad daug agentūrų tų pinigų nebeturi.

Valdžia, pasišovusi padėti turizmo sektoriaus bendrovėms, dėmesį skyrė tik kelionių organizatoriams, o mažąsias agentūras paliko už borto. Štai tokiems kaip „Novaturas“, „Tez Tour“ ar pan. valstybė suteiks 31 mln. Eur lengvatinių paskolų, kad jie galėtų atsiskaityti su turistais už neįvykusias keliones. O organizatorių partnerėms – jų kelionių paketus parduodančioms agentūroms – jokia valstybės parama atsiskaityti su keliautojais nenumatyta.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 253 kelionių organizatoriai, kurie gali užsiimti ir kelionių agentūros veikla. Atskirai yra registruotos 139 kelionių agentūros-agentai (tai gali būti tiek pavieniai asmenys, tiek įmonės).

Nemažai kelionių agentūrų užsidirba pardavinėdamos didžiųjų organizatorių keliones. Maždaug iki dešimtadalio turisto už organizuotą kelionę sumokamos sumos sudaro ją pardavusio tarpininko – kelionių agentūros – komisiniai, kuriuos šis už kelionės pardavimą gauna iš organizatoriaus. Šie pinigai yra pagrindinis tokių agentūrų uždarbis, kuris paskirstomas darbo užmokesčiui, mokesčiams, biuro nuomai ir administracinėmis išlaidoms apmokėti. Kelionių agentūroms grąžinti komisinius dabartinėje situacijoje, kai visi kelionių pardavimai dėl pandemijos yra sustoję, būtų labai skausminga: pajamų nėra jau keli mėnesiai, o gauti pinigai išleisti algoms, mokesčiams ir kt.

Vargu ar kas galėtų kvestionuoti itin sunkią turizmo verslo padėtį – veikla sustojusi, ir niekas negali pasakyti, kada agentūroms vėl atsiras darbo ir pajamų. Didieji kelionių organizatoriai neskuba padėti savo partneriams. VŽ pašnekovų teigimu, iš keliones užsakomaisiais skrydžiais organizuojančių kelionių operatorių tik vienintelė „Itaka Lietuva“ ištiesė ranką: suprasdama, kad kai kurioms agentūroms sugrąžinti komisinį mokestį gali būti sudėtinga ar neįmanoma, ši lenkų kompanija agentūrų laikinai komisinio mokesčio neprašys grąžinti.

Mažieji turizmo rinkos dalyviai žeria kritikos valdžiai, kuri skirs lengvatines paskolas kelionių organizatoriams, kad šie atsiskaitytų su turistais, tačiau agentūroms tokios pat pagalbos komisiniams grąžinti nenumatė. Siekdamos prisibelsti į valdžios duris, dalis agentūrų buriasi ir kuria Lietuvos kelionių verslo asociaciją. Ši siūlo sprendimą: ragina valdžią suteikti kelionių agentūroms lengvatines paskolas komisiniams už neįvykusias keliones sugrąžinti. Priešingu atveju įmonėms gresia bankrotas. Skaičiuojama, kad agentūroms pagelbėtų, jei valstybė suteiktų 10–15% pernykštės apyvartos dydžio beprocentes paskolas bent porai metų.

Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, pritaria, kad kelionių agentūroms reikia valstybės pagalbos. Bet, jos nuomone, beprocentės paskolos šiuo atveju nebūtų geras sprendimas, nes kalbama apie tarpininkus. „Tai, kas įvyko, yra ne nuo kelionių agentūrų priklausančios aplinkybės. Todėl, mano nuomone, agentūroms komisiniams grąžinti galėtų būti teikiamos valstybės subsidijos, kaip tai yra Estijoje“, – siūlo ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paramos agentūroms komisiniams grąžinti kol kas nežada – EIM atstovai teigia, kad šiuo metu sukurtos atskiros tvarkos komisinių kompensavimo mechanizmui nėra. Elijus Čivilis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, VŽ atsiųstame komentare aiškina, kad ministerijoje sprendžiant su kelionių agentūromis susijusius klausimus aktyviai diskutuojama su joms atstovaujančiomis turizmo verslo asociacijomis.

VŽ nuomone, „aktyvios diskusijos“ turėtų būti rezultatyvios: mažųjų balsus derėtų išgirsti – jei Vyriausybė pasišovė gelbėti į nepavydėtiną padėtį patekusius verslus, tarp jų – ir turizmo, diskriminacijai vietos nėra. Mažiesiems kapstytis iš duobės visada sunkiau – be ištiestos rankos nuo dugno neatsispirsi.

52795
130817
52791