Užsišaldę centriniame šildyme

Publikuota: 2019-04-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
LLRI prezidentas

Prieš kelis mėnesius centralizuotos šilumos rinkoje įvyko svarbus lūžis. Buvo suvienodintos taisyklės tarp šilumos gamintojų, o šilumos tiekėjai įpareigoti šilumos energiją pirkti ne iš savo įmonių prioriteto tvarka, o iš tų, kurios šilumą gamina pigiau. Tai reiškia, vartotojams tampa paprasčiau pirkti pigesnę šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Iki šių pakeitimų šilumos tiekėjai turėjo teisę pirkti šilumą pagamintą savo įmonėje, net jei ji buvo kiek brangesnė nei pagaminta nepriklausomų šilumos gamintojų. O tai šilumos tiekėjui sukurdavo tam tikrą galvosūkį ar net interesų konfliktą. Viena vertus, svarbu, kad vartotojams šiluma būtų pigi. Kita vertus, reikia, kad šilumos tiekėjui priklausantys šilumos gamybos įrenginiai nestovėtų be darbo ir nebūtų nuostolingi.

O čia yra svarbus momentas, nes šilumos tinklai, t.y. vamzdynai, yra tarpinė grandis, per kurią šilumos vartotojas, t.y. būsto savininkas nusiperka energiją būstui šildyti. Tokiu būdu šilumos tinklai (t.y. vamzdžiai) suveda vartotojus, kuriems reikia pigios šilumos, ir gamintojus, kurie gamina pigią šilumą. Ir atvirkščiai – šilumos tinklai gali tapti kliūtimi pigiai šilumai ir mažoms sąskaitoms atkeliauti iki vartotojo.

Tačiau nespėjo praeiti keletas naujosios tvarkos mėnesių, kai iš kai kurių šilumos įmonių vėl pasigirdo siūlymai sugrįžti į „senuosius laikus“. Argumentai taip pat seni. Iš serijos: konkurencija yra neįmanoma, kenkia vartotojams, ir apskritai – kam čia ta konkurencija ir vartotojo laisvė rinktis, anksčiau gyvenome be konkurencijos ir negi buvo blogai.

Tokios kalbos yra, švelniai tariant, keistos. Ne vienas skaičiavimas ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenys rodo, kad dėl konkurencijos tarp šilumos gamintojų vartotojas išlošia. VKEKK vertinimu, vien 2018 m. dėl konkurencijos šilumos gamyboje vartotojai už šilumą sumokėjo 9,2 mln. eurų mažiau. Nuo 2015 m. - beveik 50 mln. eurų. Miestai, turintys daugiau nepriklausomų šilumos gamintojų, už šilumą dažniausiai irgi moka mažiau. Kad ir kokiu kampu žiūrėtume, kai daugiau konkurencijos – vartotojai išlošia.

Argumentai, kad šilumos gamyboje konkurencija yra „neįmanoma“ dar labiau prasilenkia su realybe. Niekas nesiginčija, kad centralizuotas šilumos tiekimas yra technologiškai sudėtinga veikla. Bet technologinis sudėtingumas netrukdo konkurencijai ar vartotojo pasirinkimui. Lėktuvai ir skrydžių organizavimas – irgi labai sudėtingas reikalas, bet tai netrukdo vartotojui internete per 2 minutes užsisakyti bilietą į bet kokį pasaulio kraštą. Mobilusis ryšys – irgi technologiškai sudėtingas, bet tai netrukdo vartotojui pasirinkti, o įmonėms – konkuruoti dėl smulkiausio vartotojo. Beje, prieš kokį pusę amžiaus irgi buvo kalbančių, kad konkurencija aviacijoje ar telefonijoje – „neįmanoma“.

Net jei žiūrėtum vien į energetikos sritį, jei konkurencija nėra uždrausta, energija irgi yra prekiaujama, konkuruojama dėl vartotojų. Vartotojai perka elektros energiją iš tų, kas ją gamina ar parduoda, o elektros tinklai ją persiunčia vartotojui. Tai, kad tarp gamintojo ir vartotojo yra tarpinė grandis – t.y. elektros tinklai – jokiu būdu neįrodo, kad gamintojai neturėtų konkuruotų dėl vartotojų, o vartotojai – rinktis jiems palankiausias sąlygas.

Tiesą pasakius, šiuolaikiniame pasaulyje vartotojai labai retai kada perka tiesiai iš gamintojo. Kada paskutinį kartą važiavote pas ūkininką bulvių? Bulves, bandeles ir batonus perkame per tarpinę infrastruktūrą – parduotuvę – nors pati parduotuvė bulvių neaugina. Internetinės parduotuvės pardavinėja prekes, kurias gamina kitos įmonės o nusipirktą prekę jums pristato dar trečia – siuntų įmonė (arba bepilotis dronas). Tiek parduotuvė, tiek siuntų bendrovė, tiek šilumos tinklai yra tarpinė infrastruktūra, kurios tikslas – pristatyti prekes galutiniam vartotojui. Jų skirtumai yra tik technologiniai, bet ne esminiai. Tai, kad tarp vartotojo ir gamintojo stovi tarpininkas ar tarpinė infrastruktūra, nereiškia, kad konkurencija yra neįmanoma, nereikalinga ar nenaudinga.

Juolab, kad centralizuotas šildymas yra tik vienas būdas nesušalti. Dar yra dujos, malkos, elektra, geotermija, šilumos siurbliai ir t.t. XXI amžiuje kalbėti, kad gali būti tik vienas vamzdis ir tik viena tą vamzdį šiluma užpildanti įmonė, yra technologinis ir ekonominis anachronizmas.

Nepaisant visų kalbų, nauja sistema yra neprasta. Priminsiu: šilumos tiekimo įmonė yra priversta pirkti šilumą iš mažesnę kainą siūlančių šilumos gamintojų, ir tą šilumą perduoti šilumos vartotojams. O tai reiškia, kad šilumos tiekėjas negali pirkti brangesnės šilumos iš savo įmonės ir tos kainos perkelti vartotojams.

Tačiau, kaip jau minėjau, atsirado pasiūlymų šią tvarką keisti. Siūloma, kad kai kurioms įmonėms vartotojai mokėtų už kapitalo grąžą ir įrengimų nusidėvėjimą, net jei įmonė ir negamino šilumos. Paprastai tariant, dalis įmonių norėtų, kad vartotojai joms mokėtų pinigus, net jei jos šilumą gamina taip brangiai, kad niekas jos neperka. Kai kurias įmones galima suprasti. Investicijos į šilumos įrenginius kainuoja nepigiai, o jų atsipirkimas išdėliotas ne per vienus metus. Jei nauja katilinė pastatyta esant senoms taisyklėms, o dabar reikia konkuruoti naujomis, tai iš tikro galima nueiti į nuostolius ar net bankrutuoti.

Bet motyvo supratimas ir pagrindimas yra du skirtingi dalykai. Tai, kad kai kurioms įmonėms prie naujosios tvarkos yra sunkiau pragyventi, negali būti argumentas grįžti prie senosios tvarkos. Čia būtų tas pats, kas uždrausti „City bee” automobilius ir paspirtukus, motyvuojant tuo, kad taksi įmonės daug investavo į naujus taksi automobilius, kurie atsiradus naujiems konkurentams neatsipirks.

Komentaro autorius - Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Venecija apsisprendė, nuo kada apmokestins įėjimą į miestą

Venecijos parlamentas patvirtino datą, nuo kada bus įvestas mokestis už įėjimą į miestą.

Paslaugos
2019.10.18
Klaipėdos maitinimo įstaigos vadovas sučiuptas nuslėpęs 10.000 Eur mokesčių 2

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdyba, siekdama ardyti išplitusį...

Paslaugos
2019.10.18
„Ignitis grupės“ rizikos kapitalo fondas investavo į „Bolt Bikes“ 10

„Contrarian Ventures“ valdomas „Ignitis grupės“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas investavo į...

Pramonė
2019.10.18
Vaistinių tinklai randa nišų augti, pelningiausios – „Norfos“ vaistinės ir EVRC Premium 5

Lietuvoje didėjant prekybos vietų plotui, plečiasi ir vaistinių tinklai. Kartu stiprėjant konkurencijai per...

Prekyba
2019.10.18
Rusija svarsto privalomai imti užsienio turistų pirštų atspaudus 7

Rusijos vidaus reikalų ministerija planuoja įvesti privalomą pirštų atspaudų ėmimą visiems į šalį...

Paslaugos
2019.10.17
Verslininkas iš Libano: kai matau, kokius kebabus pardavinėja Lietuvoje, verkti norisi Premium 23

Kone 30 metų Lietuvoje gyvenantis libanietis Abbasas Dayekhas išbandė ne vieną verslą, bet meilė maistui...

Gazelė
2019.10.17
„Litexpo“ prasidėjo „Baltic fashion & textile Vilnius“ paroda

Spalio 17–19 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“ vyksta 28-oji tarptautinė specializuota aprangos, tekstilės...

Laisvalaikis
2019.10.17
„Telia“ leis televiziją žiūrėti mobiliuosiuose įrenginiuose 10

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ šiemet pristatys platformą „Telia Play“, kuri leis...

Paslaugos
2019.10.17
Buvęs „Tvins“ partneris įkūrė naują advokatų kontorą 11

Buvęs advokatų profesinės bendrijos „Tvins“ partneris Vytautas Šenavičius kartu su 11-os kolegų komanda įkūrė...

Paslaugos
2019.10.17
LAT: „Lietuvos ryto“ televizija turi sumokėti baudą V. Vasiliauskui 1

„Lietuvos ryto“ televizija privalo sumokėti 3.280 Eur baudą Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui...

Rinkodara
2019.10.17
IBM pajamos mažėjo penktą ketvirtį iš eilės

JAV technologijų milžinės IBM akcijos krito 5% iki 142,11 USD, kompanijai trečiadienį paskelbus silpnesnius...

Technologijos
2019.10.17
Vilniaus oro uostas mina stabdžius: negausėja nei skrydžių, nei keleivių Premium 49

Iš trijų šalies oro uostų šiemet keleivių ir skrydžių skaičius nedidėjo tik Vilniaus oro uoste. Aviacijos...

Paslaugos
2019.10.17
„Telia Lietuvos“ pelnas šiemet sumažėjo 8,3% 7

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pelnas per tris šių metų ketvirčius buvo 37,8 mln. Eur ir,...

Technologijos
2019.10.17
„Netflix“ pelnas gerokai pranoko lūkesčius: akcijos pabrango dešimtadaliu 1

JAV internetinės televizijos „Netflix“, veikiančios ir Lietuvoje, akcijos poprekybinėje sesijoje trečiadienį...

Rinkos
2019.10.17
„Tele2“ pajamos augo 7,1% 6

„Tele2“ pajamos lyginant pirmus tris šių metų ketvirčius su tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. augo 7,1% nuo 172,6...

Paslaugos
2019.10.17
Laikas atnaujinti terminalus – „Microsoft“ stabdo įterptinių sistemų palaikymą Premium 2

„Microsoft“ nuo kitų metų pradžios stabdo bene paskutinės iš senųjų įterptinių operacinių sistemų (OS)...

Technologijos
2019.10.17
Dažniausiai kalbančių vadovų TOP 10 – trys nauji veidai Premium

Vertinant vadovų komunikaciją, dažniausiai žiniasklaidoje per pirmajį šių metų pusmetį buvo cituojama...

Rinkodara
2019.10.17
Trims įmonėms skirtos baudos už vartotojus klaidinusią reklamą

Maisto papildus ir kosmetiką reklamavusios bendrovės „Biopartneris“, „Sandoz Pharmaceuticals“ bei ELDK...

Rinkodara
2019.10.16
Ispanijos kurortai dėl „Thomas Cook“ griūties šį rudenį ir žiemą nesulauks 1,3 mln. turistų 1

Dėl „Thomas Cook“ žlugimo 1,3 mln. turistų šį rudenį ir žiemą negalės aplankyti Ispanijos. Tai pridarys...

Paslaugos
2019.10.16
Kauną iškeitę į kaimą sukūrė kitokią sodybą: laisvų vietų joje beveik nebūna Premium 14

Jokių pobūvių ar tradicinio pasisėdėjimo pirtelėje, o vien tik privati erdvė keliems žmonėms – „Atokampis...

Gazelė
2019.10.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau