Užsišaldę centriniame šildyme

Publikuota: 2019-04-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
LLRI prezidentas

Prieš kelis mėnesius centralizuotos šilumos rinkoje įvyko svarbus lūžis. Buvo suvienodintos taisyklės tarp šilumos gamintojų, o šilumos tiekėjai įpareigoti šilumos energiją pirkti ne iš savo įmonių prioriteto tvarka, o iš tų, kurios šilumą gamina pigiau. Tai reiškia, vartotojams tampa paprasčiau pirkti pigesnę šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Iki šių pakeitimų šilumos tiekėjai turėjo teisę pirkti šilumą pagamintą savo įmonėje, net jei ji buvo kiek brangesnė nei pagaminta nepriklausomų šilumos gamintojų. O tai šilumos tiekėjui sukurdavo tam tikrą galvosūkį ar net interesų konfliktą. Viena vertus, svarbu, kad vartotojams šiluma būtų pigi. Kita vertus, reikia, kad šilumos tiekėjui priklausantys šilumos gamybos įrenginiai nestovėtų be darbo ir nebūtų nuostolingi.

O čia yra svarbus momentas, nes šilumos tinklai, t.y. vamzdynai, yra tarpinė grandis, per kurią šilumos vartotojas, t.y. būsto savininkas nusiperka energiją būstui šildyti. Tokiu būdu šilumos tinklai (t.y. vamzdžiai) suveda vartotojus, kuriems reikia pigios šilumos, ir gamintojus, kurie gamina pigią šilumą. Ir atvirkščiai – šilumos tinklai gali tapti kliūtimi pigiai šilumai ir mažoms sąskaitoms atkeliauti iki vartotojo.

Tačiau nespėjo praeiti keletas naujosios tvarkos mėnesių, kai iš kai kurių šilumos įmonių vėl pasigirdo siūlymai sugrįžti į „senuosius laikus“. Argumentai taip pat seni. Iš serijos: konkurencija yra neįmanoma, kenkia vartotojams, ir apskritai – kam čia ta konkurencija ir vartotojo laisvė rinktis, anksčiau gyvenome be konkurencijos ir negi buvo blogai.

Tokios kalbos yra, švelniai tariant, keistos. Ne vienas skaičiavimas ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenys rodo, kad dėl konkurencijos tarp šilumos gamintojų vartotojas išlošia. VKEKK vertinimu, vien 2018 m. dėl konkurencijos šilumos gamyboje vartotojai už šilumą sumokėjo 9,2 mln. eurų mažiau. Nuo 2015 m. - beveik 50 mln. eurų. Miestai, turintys daugiau nepriklausomų šilumos gamintojų, už šilumą dažniausiai irgi moka mažiau. Kad ir kokiu kampu žiūrėtume, kai daugiau konkurencijos – vartotojai išlošia.

Argumentai, kad šilumos gamyboje konkurencija yra „neįmanoma“ dar labiau prasilenkia su realybe. Niekas nesiginčija, kad centralizuotas šilumos tiekimas yra technologiškai sudėtinga veikla. Bet technologinis sudėtingumas netrukdo konkurencijai ar vartotojo pasirinkimui. Lėktuvai ir skrydžių organizavimas – irgi labai sudėtingas reikalas, bet tai netrukdo vartotojui internete per 2 minutes užsisakyti bilietą į bet kokį pasaulio kraštą. Mobilusis ryšys – irgi technologiškai sudėtingas, bet tai netrukdo vartotojui pasirinkti, o įmonėms – konkuruoti dėl smulkiausio vartotojo. Beje, prieš kokį pusę amžiaus irgi buvo kalbančių, kad konkurencija aviacijoje ar telefonijoje – „neįmanoma“.

Net jei žiūrėtum vien į energetikos sritį, jei konkurencija nėra uždrausta, energija irgi yra prekiaujama, konkuruojama dėl vartotojų. Vartotojai perka elektros energiją iš tų, kas ją gamina ar parduoda, o elektros tinklai ją persiunčia vartotojui. Tai, kad tarp gamintojo ir vartotojo yra tarpinė grandis – t.y. elektros tinklai – jokiu būdu neįrodo, kad gamintojai neturėtų konkuruotų dėl vartotojų, o vartotojai – rinktis jiems palankiausias sąlygas.

Tiesą pasakius, šiuolaikiniame pasaulyje vartotojai labai retai kada perka tiesiai iš gamintojo. Kada paskutinį kartą važiavote pas ūkininką bulvių? Bulves, bandeles ir batonus perkame per tarpinę infrastruktūrą – parduotuvę – nors pati parduotuvė bulvių neaugina. Internetinės parduotuvės pardavinėja prekes, kurias gamina kitos įmonės o nusipirktą prekę jums pristato dar trečia – siuntų įmonė (arba bepilotis dronas). Tiek parduotuvė, tiek siuntų bendrovė, tiek šilumos tinklai yra tarpinė infrastruktūra, kurios tikslas – pristatyti prekes galutiniam vartotojui. Jų skirtumai yra tik technologiniai, bet ne esminiai. Tai, kad tarp vartotojo ir gamintojo stovi tarpininkas ar tarpinė infrastruktūra, nereiškia, kad konkurencija yra neįmanoma, nereikalinga ar nenaudinga.

Juolab, kad centralizuotas šildymas yra tik vienas būdas nesušalti. Dar yra dujos, malkos, elektra, geotermija, šilumos siurbliai ir t.t. XXI amžiuje kalbėti, kad gali būti tik vienas vamzdis ir tik viena tą vamzdį šiluma užpildanti įmonė, yra technologinis ir ekonominis anachronizmas.

Nepaisant visų kalbų, nauja sistema yra neprasta. Priminsiu: šilumos tiekimo įmonė yra priversta pirkti šilumą iš mažesnę kainą siūlančių šilumos gamintojų, ir tą šilumą perduoti šilumos vartotojams. O tai reiškia, kad šilumos tiekėjas negali pirkti brangesnės šilumos iš savo įmonės ir tos kainos perkelti vartotojams.

Tačiau, kaip jau minėjau, atsirado pasiūlymų šią tvarką keisti. Siūloma, kad kai kurioms įmonėms vartotojai mokėtų už kapitalo grąžą ir įrengimų nusidėvėjimą, net jei įmonė ir negamino šilumos. Paprastai tariant, dalis įmonių norėtų, kad vartotojai joms mokėtų pinigus, net jei jos šilumą gamina taip brangiai, kad niekas jos neperka. Kai kurias įmones galima suprasti. Investicijos į šilumos įrenginius kainuoja nepigiai, o jų atsipirkimas išdėliotas ne per vienus metus. Jei nauja katilinė pastatyta esant senoms taisyklėms, o dabar reikia konkuruoti naujomis, tai iš tikro galima nueiti į nuostolius ar net bankrutuoti.

Bet motyvo supratimas ir pagrindimas yra du skirtingi dalykai. Tai, kad kai kurioms įmonėms prie naujosios tvarkos yra sunkiau pragyventi, negali būti argumentas grįžti prie senosios tvarkos. Čia būtų tas pats, kas uždrausti „City bee” automobilius ir paspirtukus, motyvuojant tuo, kad taksi įmonės daug investavo į naujus taksi automobilius, kurie atsiradus naujiems konkurentams neatsipirks.

Komentaro autorius - Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Po skandalų „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų 

Kadaise geriausia darboviete JAV laikytai bendrovei „Facebook“ sunkiai sekasi rasti darbuotojų. Jos...

Vadyba
2019.05.20
„Huawei“: apsieisime be „Google“ ir amerikietiškų lustų Premium 26

JAV milžinei „Google“ patvirtinus, kad ji iš dalies stabdo bendradarbiavimą su Kinijos kompanija „Huawei“, tą...

Technologijos
2019.05.20
Lustų gamintojai seka „Google“ ir stabdo bendradarbiavimą su „Huawei“ 35

JAV milžinei „Google“ patvirtinus, kad ji iš dalies stabdo bendradarbiavimą su Kinijos kompanija „Huawei“, tą...

Technologijos
2019.05.20
„Hilton“ ieško naujų galimybių Baltijos šalyse – ne tik sostinėse Premium 2

Tarptautinis viešbučių tinklas „Hilton“ ieško galimybių atidaryti daugiau skirtingų ženklų viešbučių Baltijos...

Statyba ir NT
2019.05.20
Slovėnai STO daro per Lietuvą – nori pritraukti 1,8 mln. Eur 1

Slovėnijos inžinierių plėtojama kriptovaliutų platforma „Kriptomat“ per lietuvišką vertybinių popierių...

Rinkos
2019.05.20
„Technopolio“ apyvarta Lietuvoje pernai augo trečdaliu 2

Didžiausią biurų parką Lietuvoje valdanti Suomijos kompanija „Technopolis“ šioje rinkoje pernai apyvartą...

Statyba ir NT
2019.05.20
„Jurgio ir drakono“ savininkai planuoja dar 3 naujus maitinimo taškus Premium 12

Septynias maitinimo įstaigas valdanti UAB „Burokėlis ir krapas“ tęsia plėtrą. Sostinėje iškilsiančiame...

Paslaugos
2019.05.20
Valdžia – verslo baudėja: ar grįšime į policininkų krūmuose laikus? 19

Koks turėtų būti verslo ir valdžios santykis? Ilgą laiką buvo dirbama, kad valstybė taptų partneriu ir...

Verslo aplinka
2019.05.19
Pagrindinis „NFQ Technologies“ pardavimų komandos tikslas – rasti įdomius projektus 300 IT specialistams 5

Norint, kad kuo daugiau potencialių pardavimų konvertuotųsi į pardavimą, pirminiame bendravimo su klientu...

Pardavimai
2019.05.19
Į Birštoną – ragauti konkursinių patiekalų 1

Birštonas, nuolatos ieškantis naujų būdų populiarinti kurortą, šiemet modifikavo kelintus metus rengiamą...

Laisvalaikis
2019.05.17
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalisto Š. Černiausko veiksmų  7

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žurnalisto Šarūno Černiausko veiksmų, BNS patvirtino policijos...

Rinkodara
2019.05.17
„Practica Capital“ 1 mln. Eur investavo į Latvijos startuolį

Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ kartu su partneriais investavo į Latvijos garso...

Rinkos
2019.05.17
„Alna“ sulaukė finansinio investuotojo, nupirko 35% 3

Investicijų valdymo įmonės „Orion Asset Management“ fondas įsigijo 35% „Alnos“ grupės įmones...

Rinkos
2019.05.17
Pirmoji bauda pagal BDAR – kokias pamokas turi išmokti verslas 12

Lietuvoje skirta pirmoji bauda už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimus. Teisininkai...

Paslaugos
2019.05.16
J. Veklenko užgožia ankstesnės „Eurovizijos“ žvaigždės 6

Per pastaruosius kelerius metus „Eurovizija“ piko metu buvo minima per 2.000 kartų pranešimuose per mėnesį, o...

Rinkodara
2019.05.16
Nauji telefonų modeliai: „Palaikyk mano drakoną“ arba džiuginanti Kinijos gamintojų konkurencija 1

Kinijos kompanija „OnePlus“ pristatė šių metų modelius – „OnePlus 7“ ir „OnePlus 7 Pro“. Nepraėjus nė parai į...

Technologijos
2019.05.16
Kompiuterinė rega: darbų saugą prižiūri mašinos Premium

Technologijų bendrovė „Agmis“ sukūrė kompiuterinės regos (angl. Computer Vision) sprendimą, skirtą darbų...

Paslaugos
2019.05.16
Paskirtas naujas advokatų kontoros „Magnusson“ vadovas 5

Advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujančiu partneriu tapo advokatas Marius Liatukas. Jis šiame poste pakeitė...

Paslaugos
2019.05.16
Signalas įmonėms: Lietuvoje skirta pirmoji stambi bauda už BDAR pažeidimą 12

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija UAB „MisterTango“ už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR)...

Paslaugos
2019.05.16
„Barclays“ parduoda „Rise Vilnius“ bankui „Swedbank“ 5

Praėjusių metų gruodį pranešęs apie veiklos stabdymą, Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ skelbia...

Paslaugos
2019.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau