Vilniuje gausėja konferencijų, tačiau stambūs renginiai miestą vis dar aplenkia

Pusė renginių Vilniuje buvo korporatyviniai, kita pusė – viešojo sektoriaus. Iš viso šiuose renginiuose dalyvavo apie 75.000 žmonių.

„Europos miestai dėl tarptautinių renginių organizavimo aktyviai konkuruoja, nes, pirma, tokie renginiai miestui atneša didelę ekonominę naudą – vienas konferencijų turistas išleidžia 4 kartus daugiau nei laisvalaikio turistas, be to, apie 40% konferencijų dalyvių vėliau sugrįžta į miestą kaip laisvalaikio turistai. Antra, ypač svarbi jų išliekamoji vertė – į miestą atvykstantys užsienio šalių, tarptautinių mokslo, verslo ir kitų institucijų atstovai dalijasi pasauline praktika, mezgami svarbūs ryšiai, skatinami nauji projektai, investicijos, populiarinamas mokslas“, – pranešime spaudai teigia Inga Romanovskienė, Vilniaus miesto turizmo ir verslo agentūros „Go Vilnius“ vadovė.

„Go Vilnius“ aktyviai varžosi dėl tarptautinių renginių su kitų miestų konferencijų biurais. Daugiausiai renginių sostinėje pernai vyko medicinos, IT, inžinerijos mokslų, ekonomikos, kultūros bei politikos temomis. Pagausėjo finansinių technologijų ir biotechnologijų renginių.

Pasak p. Romanovskienės, Lietuvos sostinės „arkliukas“ ir toliau išlieka nedideli, iki 120 žmonių grupėms skirti renginiai, nes būtent tokiems geriausiai tinka Vilniaus renginių vietos.

Populiariausia vieta – viešbučiai

Pernai renginiai, skirti iki 100 dalyvių, sudarė 72% visų Vilniuje surengtų tarptautinių konferencijų ir kitų renginių. Daugiausia renginių įvyko viešbučiuose – 68%, mokslo įstaigose – 10%, konferencijų centruose – 3%, kiti (19%) – netradicinėse erdvėse: teatruose, bibliotekose, verslo centruose, studijose, muziejuose. Vidutiniškai vienas renginys truko šiek tiek ilgiau nei dvi dienas.

„Tam, kad galėtume sėkmingai konkuruoti didelių konferencijų ir kongresų segmente, Vilniui būtina turėti kongresų centrą. Tai būtų stiprus pranašumas visame regione – tokio centro kol kas neturi Latvija ir Estija. Didesni renginiai paskatintų dar didesnį konferencijų turistų srautų augimą“, – teigia Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Vilniuje kol kas yra vos kelios vietos, kuriose galima surengti didesnius – 400–500 šimtams dalyvių skirtus renginius.

Daugiausia renginius Vilniuje organizavo Švedijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos, Suomijos įstaigos. Skaičiuojama, kad vidutinės išlaidos vienam renginiui sudarė beveik 40.000 Eur. Korporatyvinių (privačių įmonių) renginių sąmatos buvo mažesnės – vidutinės išlaidos renginiui sudarė 17.000 Eur, viešojo sektoriaus renginys vidutiniškai atsiėjo 55.000 Eur.

Būtent dėl viešojo sektoriaus, t.y. įvairių asociacijų, mokslo, valstybinių ar viešųjų institucijų, renginių miestai varžosi labiausiai, nes tokie renginiai ne tik atneša daugiau pajamų, bet ir yra tęstiniai.

Praėjusiais metais daugiausia tarptautinių renginių Vilniuje įvyko antrąjį metų ketvirtį – tuo metu surengta apie trečdalį (34%) visų renginių. Populiariausi renginių mėnesiai buvo gegužė, rugsėjis ir spalis.

Į Vilniaus konferencijų turizmo statistiką, kuri sudaroma pagal tarptautinę metodiką, įtraukiami tik tarptautiniai renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei dešimt žmonių, kurių bent 20% buvo užsieniečiai ir kurie truko ilgiau nei 4 valandas.

Viešbučių užimtumas smuktelėjo

Pajutusi renginių augimą plečiasi ir pati turizmo industrija – praėjusiais metais Vilniuje duris atvėrė penki nauji viešbučiai, o kambarių skaičius išaugo 800.

VŽ rašė, kad su naujais viešbučiais pernai jų užimtumas Vilniuje smuko. „STR Global“ duomenimis užimtumas sumažėjo apie 3 procentinius punktus, statistikos duomenimis, Vilniaus viešbučių užimtumas per metus smuko nuo 66,2 iki 64,7%.

Sumažėjimą viešbučių asociacija aiškina tuo, kad investicijos į naujus viešbučius buvo planuotos darant prielaidą, kad 2018 m. sostinėje jau bus atidarytas naujas kongresų centras vietoj Sporto rūmų, kuris į miestą pritrauktų daugiau renginių ir konferencijų.

„Tačiau tai neįvyko, centro statybos buvo nukeltos ir jau nuo spalio viešbučiai pajuto sezoninį užimtumo svyravimą, kurį jei būtų startavęs kongresų centras ir suaktyvėjęs konferencinis turizmas, būtume išlyginę“, – VŽ anksčiau yra sakiusi p. Šiškauskienė.