D. Dundulis: atlyginimą didiname ne keldami prekių kainas, o efektyviau siekdami tikslų

„Tačiau, matyt, vienas iš svarbiausių mūsų pasiekimų – atlyginimų mediana „Norfoje“ gegužę prieš mokesčius buvo per 1.963 Eur ir labai priartėjo prie reikšmingo apvalaus skaičiaus – galima prognozuoti, kad artimiausias mėnesiais perkops 2.000 Eur kartelę, – dar vieną rodiklį akcentuoja Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. – Nedaug liko, kad pasivytume ir visos šalies dirbančiųjų vidutinį darbo užmokestį, kuris, oficialiais duomenimis, š. m. I ketvirtį sudarė apie 2.337 Eur, o „Norfoje“ – 2.118 Eur.“

Atlyginimų mediana rodo didžiausios dalies įmonės darbuotojų atlyginimą. Ji skaičiuojama atėmus po 25% didžiausių bei mažiausių atlyginimų ir paėmus 50% viduryje esančių darbuotojų atlyginimus. Lietuvoje veikia 160 „Norfos“ parduotuvių, jose dirba apie 3.600 darbuotojų.

Prekybos tinklai konkuruoja ne tik kainomis

„Nors labiausiai akivaizdu, kad prekybos tinklai konkuruoja prekių kainomis, bet reikia nepamiršti ir darbuotojų – būtina konkuruoti ir jų atlyginimais, kad darbuotojai būtų tinkamai įvertinti už savo darbą, pastangas, pasiekimus, iniciatyvas, – tvirtina „Norfos“ vadovas. – O žemos prekių kainos „Norfos“ tinkle bei dideli darbuotų atlyginimai rodo vadovaujančių darbuotojų aukštą kompetenciją, racionalų darbo organizavimą ir aukštą darbo našumą, modernių technologijų pasitelkimą ir inovacijų efektyvų panaudojimą. Beje, atlyginimų didinimas mažai koreliuoja su prekių kainų dinamika. Pavyzdžiui, per 2024 m. parduotuvėse „Norfa“ prekių kainos vidutiniškai didėjo vos 0,39%, o prekybos tinklo dalis prekės kainoje – nuo 21,67% 2023 m. iki 22,06% 2024 m.“

Tarp „Norfos“ darbuotojų darbo našumą didinusių veiksnių, kuris svariai prisideda prie atlyginimo didinimo, jis pirmiausia įvardina savitarnos kasas: „Vienas darbuotojas prie savitarnos kasų gali aptarnauti gerokai daugiau pirkėjų nei sėdėdamas kasoje ir, suprantama, našiau dirbdamas daugiau uždirbti.“ Anot jo, nors dalis pirkėjų norėtų būti aptarnauti vos ne individualiai, bet tai neleistų didinti darbo našumo, kas lemtų arba prekių kainų kėlimą, arba nebūtų iš ko didinti atlyginimų.

Jei „Norfoje“ gegužę visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė 1.963,43 Eur, tai kitų mažmeninės prekybos tinklų senbuvių ji buvo mažesnė iki beveik 40% – „Rimi“ – 1407,8 Eur, „Iki“ – 1.422,32 Eur, „Maximoje“ – 1.438,6 Eur.

O vieno iš prekybos tinklų už gegužę, palyginti su ankstesniais mėnesiais, darbuotojams gerokai – apie 20% – padidinti atlyginimai rodo, kad konkurencija dėl darbuotojų prekyboje dar paaštrės. Mažiausiai mokantys tinklai turės daryti atitinkamas išvadas, jei norės išlaikyti darbuotojus, ypač geriausiai dirbančius. Toks atlyginimo kėlimo šuolis gali rodyti ir prekybos tinklo desperaciją dėl darbuotojų trūkumo. Beje, pvz., per visus 2024 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo 10,2%.

Kodėl darbuotoją turi dominti standartinis nuokrypis

„Norfos“ tinklas pasižymi ir tuo, kad čia dirbančių moterų ir vyrų atlyginimų vidurkių skirtumas vienas mažiausių palyginti su kitais šalies prekybos didžiaisiais tinklais. Pvz., gegužę „Norfoje“ moterų atlyginimų vidurkis buvo beveik 2.093 Eur, o vyrų – beveik 2.276 Eur (skirtumas 183 Eur), atitinkamai „Rimi“ – 1.615 ir 1678 (63 Eur) „Maximoje“ – 1.602 ir 1.990 Eur (388 Eur), „Iki“ – 1.725 ir 2.311 Eur (586 Eur), „Lidl“ – 2.424 ir 3.073 Eur (649 Eur).

„Vyrų vidutinį darbo užmokestį mūsų tinkle ypač pakelia mėsos išpjaustytojai, nes absoliuti dauguma jų – vyrai, o šios profesijos, kuriai reikia daugiau atsakomybės ir įgūdžių, specialistams mokami gana dideli atlyginimai. Bet, jei išpjaustytoja dirba moteris, – jos atlyginimas nesiskiria nuo kolegos vyro“, – pasakoja D. Dundulis. Beveik 80% arba 130 „Norfos“ parduotuvių turi mėsos cechus, kur dirba išpjaustytojai ir į vitrinas pirkėjų pasirinkimui tiekiama ypač šviežia mėsa.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3082?placement=

Dirbančius bet kurioje įmonėje taip pat turėtų dominti viešai skelbiamas atlyginimų standartinis nuokrypis. Jei šis rodiklis didelis, tai rodo, kad įmonėje yra darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą palyginti su kitais dauguma dirbančiųjų.

„Norfoje“ darbo užmokesčio standartinis nuokrypis gegužę, palyginti su balandžių, šiek tiek mažėjo ir sudarė beveik 756 Eur. „Rimi“ jis buvo beveik 855 Eur, „Maximoje“ – 898 Eur, „Iki“ – 1.936 Eur, o „Lidl“ – net 2.357 Eur.

„Norfa“ vėl planuoja didinti atlyginimus

„Matyt, viena iš priežasčių, kodėl „Norfos“ prekybos tinkle yra mažiausias atlyginimo standartinis nuokrypis – mūsų administracijoje dirba ypač mažai darbuotojų, o įvairių grandžių vadovai neuždirba žymiai daugiau nei daugelis kitų tinklo darbuotojų. Pajamų nelygybė mūsų tinkle iš esmės skiriasi palyginti su mūsų konkurentai, ypač kai kuriais prekybos tinklais“, – teigia „Norfos“ vadovas.

Anot jo, nors darbuotojų atlyginimai „Norfoje“ paprastai yra vieni didžiausių tarp mažmeninės prekybos tinklų, tačiau „yra sportinis azartas juos dar didinti“.

„Iš esmės, siekiant didinti atlyginimus, tikslas turi būti kuo efektyviau organizuoti darbą, kad jam atlikti reikėtų mažiau žmonių, o tai, kaip rodo ir „Norfos“ pavyzdys, uždirbtą naudą leidžia padalinti tiems, kurie dirba efektyviau, – konstatuoja „Norfos“ vadovas. – Visą laiką reikia ne mąstyti, kaip pakelsi atlyginimus, o galvoti, kaip tą patį ar net geresnį rezultatą pasiekti su mažiau žmonių darbo valandų. Kai tai įgyvendini, gali automatiškai didinti atlyginimus. Jei didinsi atlyginimus to nepadaręs, kitos išeities, kaip tik didinti prekių kainas, neliks. Preliminariai galiu prognozuoti, kad padidinus darbo efektyvumą vidutinis atlyginimas „Norfos“ tinkle ir šiemet kils apie 10% – gerokai aplenks infliaciją bei kainų kilimą.“