„Autokausta“ pernai pajamas augino 13,4%
Bendrovės pardavimo savikaina augo 14%, nuo 71,5 mln. Eur iki 81,4 mln. Eur.
„Autokaustos“ grynasis pelnas didėjo 41,6% ir 2023 m. bendrovė uždirbo beveik 1,6 mln. Eur, kai ankstesniais metais jos grynasis pelnas siekė 1,1 mln. Eur. Įmonės grynasis pelningumas – 1,7%.
Bendrovė savo metiniame pranešime nurodo, kad 2024 m. planuoja išlaikyti praėjusių metų pardavimų apimtį bei vykdyti tą pačią veiklą Lietuvoje, kaip ir 2023 m.
Per 2023 m. „Autokausta“ gavo užsakymą Kaune už 115 mln. Eur statyti Kėdainių tiltą tarp Marvelės ir Vilijampolės krantų, atliko 29 mln. Eur vertės Kauno „Mokslo salos“ statybas, Kauno Aleksote už 12,6 mln. Eur rekonstravo pastatą Inovacijų parkui.
Dar 2022 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi korupcijos rizikos analizę, paskelbė, kad Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros viešuosius pirkimus dažnai laimi tos pačios trys bendrovės „Autokausta“, „Kauno keliai“ ir „Kauno tiltai“, o pats procesas nėra pakankamai skaidrus.
Be to, Juozas Kriaušiūnas, „Autokaustos“ vadovas, dalyvavo ir Viliaus Šiliausko, buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, kyšininkavimo istorijoje.
Teismo duomenimis, 2021–2022 m. V. Šiliauskas, eidamas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš J. Kriaučiūno 260.000 Eur.
Kyšiais, bylos duomenimis, siekta, kad statant „Mokslo salą“ ir įrenginėjant S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kur „Autokausta“ atliko rangą, būtų numatyti papildomi darbai.
Anksčiau įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti ir J. Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas remiantis Baudžiamojo kodekso nuostata, numatančia, kad žmogus, pranešęs apie kyšio davimą, gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei tai padarė iki įtarimų pareiškimo. Taip pat tais atvejais, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
