Teismas atmetė „YIT Lietuvos“ pretenzijas „Tauropoliui“ dėl infrastruktūros išlaidų
Klaipėdos apygardos teismas gruodžio pabaigoje „YIT Lietuvos“ pretenzijas sklypo kaimynei atmetė.
VŽ rašė, jog buvusios alaus daryklos NT Tauro kalno pašonėje minimos bendrovės įsigijo 2016 m. iš projektą čia prieš krizę planavusios plėtoti Norvegijos investuotojų kompanijos „Verdispar“.
Pagal dar 2008 m. parengtą teritorijos Aludarių g. projektą, sklypas dalijamas į dvi dalis: gyvenamąjį bei komercinį kompleksus.
„YIT Lietuva“ įsigijo būsto projektui tinkamą dalį, o „Tauropolis“ nusprendė investuoti į komercinę pusę – statyti viešbutį su SPA centru. Vis dėlto šių planų pastaroji neįgyvendino, o galiausiai tik kapitališkai suremontavo turėtas patalpas, kurias šiuo metu nuomoja.
Kurdamos plėtros planus bendrovės pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo, dėl kurios dabar ginčijasi: jei buvo susitarta dėl proporcingų investicijų į infrastruktūrą, ar pusė, kuri galiausiai savo planų neįgyvendino, turi prisidėti taip pat?
Klaipėdos apygardos teismas sprendė, jog ne. Pirmiausia jis vertino, jog įmonių susitarimas daugiau atitinka preliminariosios sutarties sąlygas, ketinimų protokolą, turi jungtinės veiklos požymių, nes savo esme nepakeičia poreikio gauti sutikimų iš institucijų.
„Atsižvelgiant į susitarimo prigimtį, analogiškai reikėtų aiškinti ir jo punktą dėl investicijų į sklype ir šalia jo esančios infrastruktūros pagerinimą. Pasirašymo metu neturint konkrečių projektų, prisijungimo sąlygų, nebuvo galima nustatyti, kas ir kokia dalimi turėtų investuoti į infrastruktūrą“, – aiškino teismas.
Yra ir „bet“
Jo vertinimu, teisingesnės „Tauropolio“ samdyto eksperto išvados, kad visi pagal detalųjį planą atlikti darbai ir investicijos į infrastruktūrą buvo reikalingos „YIT Lietuvos“ projektui, o kaimynei, tik atnaujinusiai pastatus, pakaktų buvusių infrastruktūros objektų.
„Tai įrodo eksperto skaičiavimai, išduotų prisijungimo sąlygų techninių parametrų analizė ir jų lyginimas su įmonių įgyvendintų projektų parametrais, todėl „Tauropolis“ neturi prievolės dalytis investicijų išlaidomis pagal susitarimą“, – sprendė teismas.
Jis taip pat pripažino, jog „YIT Lietuvos“ investicijos į infrastruktūrą neabejotinai „Tauropolio“ projektui suteikė daugiau patrauklumo, vertės, tuo pačiu turėjo reikšmės nuomos mokesčio dydžiui, tačiau tokiu atveju ji turėjo reikalauti teisme kitų dalykų.
„Būtų protinga ir sąžininga įvertinti bei kompensuoti jos lėšomis atliktą „Tauropolio“ turto pagerinimą arba reikalauti mokesčio už naudojimąsi įrengto kelio dalimi, tačiau įmonė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą“, – rašoma teismo nutartyje.
Ją dar galima skųsti per 30 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui.
Virginija Chochlovienė, „YIT Lietuvos“ teisės skyriaus vadovė, VŽ sako, jog šia teise įmonė planuoja pasinaudoti.
„Savo interesus giname teisinėmis priemonėmis, kuriomis ir pasinaudosime, nes manome, kad priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl jį skųsime aukštesnės instancijos teismui“, – atsiųstame komentare teigia ji.
VŽ primena, kad „Tauropolis“ Kauno apygardos teisme yra pateikęs ieškinį, kuriuo iš „YIT Lietuvos“ reikalauja 166.635 Eur dydžio žalos, kuri buvo esą padaryta jo pastatams kaimynei sklype demontuojant senus objektus.
Įmonė pastatų atnaujinimą baigė 2022 m., o „YIT Lietuva“ daugiabučių „Matau Vilnių“ statybas pradėjo 2018 m. ir baigė 2023 m. Iš viso 7 namuose yra 233 butai. Investicijų nė viena įmonė neatskleidžia.
Plačiau apie įmonių ginčus sklype galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.
